BTA ir draudimo naujienos

Dėmesį blaškantys vairuotojų įpročiai: ryškūs skirtumai ne tik tarp miestų

2018.11.23

Kas penktas vairuotojas Kaune, laukdamas žalio šviesoforo signalo, mėgaujasi kava ar kitu gėrimu arba užkandžiais. Tuo tarpu Vilniuje bemaž tiek pat vairuotojų, sustoję prie sankryžų, ima naršyti telefone. Tapšnoti išmaniuosius mėgsta ir klaipėdiečiai, tačiau pastarieji už vairo rečiausiai užsiima pašalinėmis veiklomis.

Tokius didmiesčių vairuotojų skirtumus atskleidė draudimo bendrovės BTA inicijuotas tyrimas, prie sankryžų stebint daugiau nei 1200 vairuotojų elgseną rytinio ir vakarinio piko metu.

Nedrausmingiausios vairuotojos – kaunietės

Draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovo Andriaus Žiukelio teigimu, elgsenos stebėjimo eksperimentas atskleidė, jog vairuotojų elgesio skirtumai ryškūs ne tik tarp miestų, bet ir tarp lyčių. Nedrausmingumo rodikliais ryškiai išsiskiria Kaunas, mat čia vairuotojai, o ypač moterys, tiek rytinio, tiek vakarinio piko metu yra mažiausiai susikoncentravusios į kelią.

„Iš tyrimo matome, kad pavojingiausia vairuoti Kaune vakarinio piko metu, nes tuo metu čia bendras drausmingų vairuotojų skaičius tesiekia 11 proc. Tuo tarpu vakarais Vilniuje pastebėta 49 proc., o Klaipėdoje net 64 proc. vairuotojų neužsiima pašaline veikla. Nedrausmingiausios vairuotojos ir rytais, ir vakarais iš visų stebėtų yra kaunietės: iš viso Kaune užfiksuota vos 16 proc. drausmingų moterų ir tik 28 proc. į kelią susikoncentravusių vyrų“, – tyrimo rezultatus komentuoja A. Žiukelis.

Veiklos, kurios atitraukia vairuotų dėmesį, skirtinguose miestuose taip pat skiriasi. Kol vieni už vairo mėgina pasistiprinti, kiti niekaip negali atsitraukti nuo informacijos srautų.

„Didžioji dalis nedrausmingų vairuotojų Kaune eksperimento metu užkandžiavo arba gėrė kavą, tuo tarpu Vilniuje ir Klaipėdoje – naršė mobiliuosiuose. Įdomu tai, kad kauniečiams už vairo dažniau nei kitų didmiesčių gyventojams kyla noras pasigražinti. Šiaip jau tas faktas, kad vos kas antras vairuotojas sostinėje sustojęs prie sankryžos žiūri į kelią yra skandalingas. Atidumas, dėmesio koncentracija ir reakcija į besikeičiančias aplinkybes – esminė saugaus eismo sąlyga, o Vilniaus ir Kauno vairuotojai, panašu, situaciją vertina pernelyg atlaidžiai ir neįvertina rytinio bei vakarinio piko rizikų“, – komentuoja specialistas. 

Vyrai – užkandžiauja, moterys – naršo

Pasak A. Žiukelio, tyrimas atskleidė, kad moterys visuose miestuose dažniau nei vyrai naršo telefone, kalba be laisvų rankų įrangos ir beveik 3 kartus dažniau žiūri į veidrodį, gražinasi. Vyrai – dažniau nei moterys užkandžiauja prie vairo ir yra labiau išsiblaškę vakarais.

„Vakarinio piko metu pastebėta, kad vairuotojų budrumas sumažėja: Vilniuje ir Kaune padaugėja naršančiųjų telefone, be laisvų rankų įrangos kalbančiųjų skaičius, Kaune 13 procentinių punktų, nuo 10 iki 23 proc., padidėja besigražinančiųjų skaičius“, – sako A. Žiukelis.

Eksperimentas parodė, kad bendri drausmės prie vairo rodiklių vidurkiai rytais ir vakarais yra apylygiai, skiriasi tik tai, ką vairuotojai veikia nežiūrėdami į kelią.

Spūstis padidiname patys?

Pasak A. Žiukelio, tai, kad bet kokia pašalinė veikla prie vairo gali turėti skaudžių pasekmių, daugelis, deja, supranta tik teoriškai. Ir tik retas susimąsto, kad papildomi užsiėmimai ir yra viena iš spūsčių priežasčių.

„Stovint spūstyje noras užsiimti pašaline veikla daugeliui išauga, kyla mintis kažkam paskambinti, pažiūrėti, kas įvyko feisbuke. Tačiau toks dėmesio nukreipimas ir „miegojimas“ kelyje, yra viena iš priežasčių, kodėl turime tokias dideles spūstis. Pagalvokite: keli vairuotojai, laiku nepajudėję iš vietos ir „pramiegoję“ bent po pusę šviesoforo ciklo, kurio metu galima pervažiuoti sankryžą, sukuria už savęs dar didesnę spūstį. Tokiomis aplinkybėmis kaip tik būtina būti maksimaliai budriam, stebėti situaciją, pajudėti laiku. Jei automobilis stovi, tai nereiškia, kad tuo metu galima skrajoti padebesiais ar tvarkyti darbinius reikalus“, – įsitikinęs BTA specialistas.

Dar vienas prieštaringai vertinamas dėmesį blaškantis vairuotojų veiksmas – kalbėjimas telefonu.

„Nors KET numato, kad galima kalbėti telefonu naudojantis laisvų rankų įranga, bet esu įsitikinęs, jog tai vis tik nėra gerai. Juk kai dalyvaujame pokalbyje, mes iš dalies nedalyvaujame eisme, o vairavimas tampa antraeiliu dalyku. Be to, kalbėdami telefonu galime sužinoti svarbių ar netikėtų naujienų, emocingai reaguoti. Ir tuomet kyla klausimas, ar įmanoma išsiblaškius ir mintimis esant jau kitur, saugiai vairuoti? Deja, bet manau, kad ne“, – sako A. Žiukelis.

Anot jo, vairuojant valgymas ar gėrimas taip pat kelia pavojų, kad apsipilsite ar nutiks kita nelaimė, dėl ko taip pat kurį laiką negalėsite skirti tinkamo dėmesio vairavimui.

„Prisiminkite, kad vairuodami jūs dirbate, todėl tikrai neturėtumėte atsiliepti į telefono skambučius, naršyti telefone. Ir šis pagrindinis jūsų darbas kartais iš tiesų yra gyvybės ir mirties klausimas“, – įsitikinęs specialistas.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis, pernai sankryžose užfiksuoti 905 eismo įvykiai – 5 proc. daugiau nei 2016 m.