BTA ir draudimo naujienos

Draudikai ruošiasi žalų bangai nuimant derlių

2017.07.20

Nuo šiemet pasipylusių milžiniškų liūčių labiausiai nukentėjo miestų gyventojų transporto priemonės, tačiau draudikai ruošiasi ir antrai žalų bangai – ūkininkams nuimant derlių. Draudimo bendrovės BTA teigimu, vyraujant permainingiems ir nenuspėjamiems vasaros orams, žemdirbiai darbams palankias dienas mėgina išnaudoti maksimaliai, technika laukus palieka jau sutemus, o tokio netolygaus darbų tempo neatlaiko net tik technika, bet ir pervargę jos vairuotojai. 

 

Vasarą kasmet išauga traktorių bei kitos ūkinės technikos nuostoliai, kurių vidutinis dydis – 2500–3000 eurų. Vis dėlto, neretai žemės ūkio technikos žalos siekia ir penkiaženkles sumas.

 

„Šiemet Lietuvą sėmus liūtims, miestuose dažniausiai skendo ir gedo lengvieji automobiliai. Tačiau tai yra susisiekimo priemonė, kuriai gana lengva rasti alternatyva – pakaitinis serviso automobilis, taksi. Tačiau uberis bulvių lauko nesuars. Žemės ūkyje naudojamą techniką dažniausiai sunku greitai pakeisti, visi skuba, „gaudo“ sausus, saulėtus orus ir intensyviai darbuojasi nuo aušros iki kol sutemsta“, – sako BTA turto draudimo produktų vadovė Dalia Strazdienė.

 

Vertinant draudimo bendrovės BTA išmokas ūkio technikos nelaimių atveju, tarp didžiausių penkiaženklių visų laikų išmokų patenka ir kompensacijos už nelaimes darbų metu, ir eismo įvykiai, taip pat – gaisrai.

 

„Didžiausia suma – 54 000 eurų – išmokėta už padegtą traktorių ir gaisro metu apgadintą kitą ūkio techniką. Tuo tarpu darbo metu medvežei užvažiavus ant šakos, kuri prakirto kuro žarnelę, o technika užsiliepsnojo – žala siekė 37 000 eurų, o nuo kelio nuvažiavus ir apvirtus sunkvežimiui, kurio vairuotojas išvežtas į ligoninę, išmokėta 36 000 eurų suma“, – brangiausiai kainavusias pastarųjų metų ūkio technikos nelaimes vardija BTA specialistė.  

 

D. Strazdienė pastebi, jog dažniausiai dėl žemės ūkio technikos prastovų patiriami nuostoliai, neapsiriboja vien tiesioginėmis išlaidomis remontui, – technikai išėjus iš rikiuotės, ūkyje stoja darbai.

 

„Derliaus nuėmimo darbai labai intensyvūs, priklausomi ne tik nuo orų, bet ir nuo darbo rankų – šiuo laikotarpiu ūkininkai paprastai samdo papildomus darbuotojus, patiki jiems pažangią ir brangią techniką, kurią jie, kaip rodo praktika, ne visada tausoja ir moka tinkamai eksploatuoti. Taip pat neretai ūkininkai techniką skolinasi vieni iš kitų, skuba, dirba viršvalandžius, todėl iš laukų jau sutemus išvažiuoja pervargę, tinkamai nebegalintys susikaupti žmonės, rizikuojantys klaidomis, kurių kaina – labai didelė“, –  sako BTA specialistė.

 

Pastebima, jog nors nelaimingi su žemės ūkio technika susiję įvykiai ir nedažnėja, jų žalos kasmet vis auga. Jei dar 2016 m. tokiu laikotarpiu vidutinė technikos žala svyravo apie 1800–2500 eurų, tai dabar ji yra vidutiniškai 600 eurų didesnė.

 

„Vidutinės žalos išaugo, nes atsiradus galimybėms ūkio modernizavimui pasitelkti Europos Sąjungos investicijas, Lietuvos ūkininkai įsigyja vis naujesnę, pažangesnę bei savo ruožtu brangesnę žemės ūkio techniką. Tačiau neramina tai, kad ūkininkai niekaip nepasimoko, jog finansinius nuostolius gali perkelti draudimui, o naują technika draudžiama ne sąmoningai apsisprendę, bet tik tada, kai to pareikalauja paramą suteikusios institucijos. Nors nelaimės kaštai gali būti ir labai dideli, daugybė ūkininkų patys nepagalvoja nuo to apsisaugoti“, – aiškina D. Strazdienė. 

 

BTA duomenimis, dažniausiai nuostoliai patiriami technikai patenkant į eismo įvykius bei dirbant laukuose, tačiau brangiausiai kainuoja ugnies žalos: vidutinė išmoka tokiu atveju siekia 5000 eurų, o už atsitikimus dirbant arba eismo įvykį – apie 2700 eurų, už stiklo dūžį – apie 300 eurų.

 

„Draudimas palengvina situaciją, nes nelaimės atveju atlygina žalos technikai kaštus, tačiau rūpesčiai, kaip nuimti derlių, ar nuostoliai dėl to, kad nėra dirbančios technikos, o darbai stovi, užgula pačių ūkininkų pečius. Tad rekomenduoju techniką ne tik drausti, bet ir laikytis numatyto jos darbo ir poilsio režimo, saugiai eksploatuoti bei tinkamai prižiūrėti: išvalyti nuo patekusių šiaudų, neperkaitinti, tikrinti tepalus, žiūrėti ar nėra tepalų nuotėkio“, – pataria D. Strazdienė.

 

Pavojų žemdirbiams kelia ir vagystės, tačiau pastarosioms joks sezoniškumas negalioja ir panašius skaičius draudikai įžvelgia bet kuriuo metų laiku.

 

Draudimo bendrovė BTA yra viena iš didžiausių ne gyvybės draudimo bendrovių Lietuvoje, Baltijos šalių draudimo rinkos lyderės „Vienna Insurance Group AG“ narė. 2016 m. BTA užregistravo beveik 50 000 žalų, klientams atlygino nuostolių už 36,4 mln. eurų. Turėdama didelę draudimo veiklos patirtį, bendrovė savo klientams siūlo vieną plačiausių draudimo produktų pasirinkimą rinkoje. Pernai BTA savo draudimo partneriu pasirinko daugiau nei 500 000 privačių bei verslo klientų, su kuriais pasirašyta apie 1 000 000 draudimo sutarčių už 67,7 milijonus eurų.