BTA ir draudimo naujienos

Kaip lietuvišką biurą gali pakeisti M. Zuckerbergas?

2016.09.27

Socialinio tinklo „Facebook“ įkūrėjas Markas Zuckerbergas yra bene garsiausias pasaulyje Y kartos simbolis: kaip tokio tipo žmogus gali pakeisti organizaciją, net jei dar ir neužima vadovaujančių pareigų? Technologiškai išprusę, drąsūs ir mobilūs „ygrekai“ keičia darbo aplinką Lietuvoje, o personalo specialistai pastebi, kad menami jų minusai gali tapti esminiais pliusais.

 

 „Y karta taip smarkiai skiriasi nuo ankstesnių, kad didelės pasaulinės kompanijos atlieka apklausas ir tyrimus, kurie paaiškintų jaunų žmonių mąstymą, atskleistų prioritetus ir leistų suderinti jų bei darbdavių lūkesčius. „Ygrekų“ mobilumas gali būti puikiai išnaudotas verslą ne vienoje šalyje turinčių darbdavių, o linksniuojamą empatijos trūkumą gali atsverti tai, kad jie nemažą dalį gyvenimo praleidžia virtualioje aplinkoje – kokiam darbdaviui nepatiktų, kad darbuotojas ir per atostogas tikrintų savo elektroninį paštą bei neatitrūktų nuo įvykių?“, - retoriškai klausia draudimo bendrovės BTA Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vadovė Jevgenija Krikščiūnė.

 

Pasak jos, mūsų šalies įmonės patirties gali pasisemti iš užsienio bendrovių, nes Y karta tapatinama su internetu ir technologine pažanga, kuri Lietuvą pasiekė vėliau.

 

Jei sutariama, kad pasaulyje Y kartai priklauso 1980–2000 metais gimę žmonės, tai Lietuvoje ji apibrėžiama maždaug 1984–2003 metais. Vyriausi lietuviškos darbo rinkos „ygrekai“ yra 32 metų, o jauniausi šios kartos atstovai – dar tik 13 metų amžiaus.

 

„Vienas pagrindinių šios kartos bruožų yra tai, kad jie nebepripažįsta autoritetais vyresniųjų, o linkę pasikliauti bendraamžiais ir jų nuomone. Vadovai turi pratintis prie minties, kad Y kartos atstovai bus linkę griauti nusistovėjusius hierarchinius barjerus ir tikėsis, kad vadovo durys jiems bus atidarytos, o jis pats – linkęs bendrauti „tête-à-tête“, - sako J. Krikščiūnė.

 

Ji atskleidžia penkias įdomiausias Y kartos savybes, kurios gali pasitarnauti bet kurios organizacijos naudai.

 

  • Y kartos atstovai ilgiau nei po keletą metų neužsibūna viename darbe ir yra linkę judėti.

Taip, tarptautinių iššūkių poreikis Y kartoje yra labai didelis, tačiau dabar įmonės retai kada apsiriboja vien namų rinka. „Ygrekai“ gali vykti stažuotis į kitas šalis, o tų šalių darbuotojai – pas jus. Jeigu neturite atstovybių tinklo, jaunų darbuotojų mobilumo poreikį patenkins komandiruotės.

 

  • Y kartos atstovai pernelyg gerai galvoja apie savo galimybes keisti pasaulį.

Kaip bebūtų keista, nors šiai kartai priskiriamas egocentrizmas, kartu smarkiai išreikštas ir polinkis į savanorystę bei neatlygintiną veiklą. Bendra visuomeninė veikla, labdaros akcijos gali pasitarnauti kaip motyvacijos priemonė Y kartai ir padėti sustiprinti skirtingų kartų darbuotojų ryšius bei savitarpio supratimą.

 

  • Didžioji dalis Y kartos atstovų svajoja apie savo verslą.

Taip, tačiau ar žinote, kad pagal tarptautinės jaunų žmonių organizacijos AIESEC tyrimą, net 38 proc. Y kartos atstovų vienu svarbiausių savo iššūkių įvardina nuosavo profesinio kontaktų tinklo susikūrimą? Todėl iniciatyvų žmogų galima sudominti galimybe pradėti karjerą įmonėje, o įmonei į naudą išeis darbuotojo iniciatyvumas.

 

  • Y kartos atstovai pernelyg orientuoti į save.

Galbūt, tačiau jie kaip niekas kitas yra linkę tobulėti: mokytis naujų kalbų, didinti įvairius savo gebėjimus ir tam neretai skiria ne atliekamą laiką, o tiek, kiek jo reikia. Darbdavys gali būti tikras, kad toks darbuotojas nesustos rūpintis asmeniniu tobulėjimu.

 

  • Y karta gyvena virtualioje erdvėje.

Taip, bet be to, kad nuolat būna „online“ ir nebijo naujų technologinių iššūkių, jie supranta bei nori mokytis viešojo kalbėjimo. AIESEC duomenimis, ši savybė yra antra po kalbų, kurią „ygrekai“ patys labai nori tobulinti.

 

„Šiuo metu  BTA dirba apie 450 darbuotojų, iš kurių 40 proc. sudaro Y kartos atstovai. Įmonėje mažiausiai yra vyriausių, vadinamųjų „kūdikių bumo“ kartos žmonių – 15 proc., tarpinės X kartos darbuotojų – 45 proc. Patys nustebome, kad tokia paprasta priemonė kaip laisvadienis gimtadienio dieną tarp visų amžiaus grupių BTA darbuotojų atsidūrė apklausos rezultatų viršūnėje. Taip yra todėl, kad tokio tipo motyvavimo priemonė universaliai tinka visų kartų atstovams: vyresni ją vertina kaip galimybę pailsėti, skirti laiko sau ir šeimai, reikalams tvarkyti, o jaunesni – savo interesams, tobulėjimui ir „persikrovus“ grįžti į darbą“, - teigia J. Krikščiūnė.

 

Jos teigimu, tai nėra didelių investicijų reikalaujanti darbuotojų paskata, kurią gali suteikti ir mažos bei vidutinių dydžio įmonės – kaip ir leisti laisviau pasirinkti darbo laiką.  

 

Draudimo bendrovė BTA yra viena iš trijų didžiausių Lietuvoje veikiančių ne gyvybės draudimo bendrovių. 2015 metais BTA užregistravo per 40 tūkst. įvykių ir išmokėjo 32 mln. eurų draudimo išmokų, o tai kas mėnesį vidutiniškai sudaro daugiau kaip 2,6 mln. eurų, per vieną darbo dieną vidutiniškai po 87 tūkst. eurų išmokų BTA klientų patirtiems nuostoliams padengti. Pernai metų pabaigoje atliktas draudimo bendrovių slapto pirkėjo tyrimas parodė, kad BTA klientų aptarnavimo kokybė vertinama net 96 proc.