BTA ir draudimo naujienos

Kas penktas Lietuvos gyventojas dėl buitinių avarijų skambina 112

2017.02.17

Būste įvykus avarijai ar gedimui, net kas penktas Lietuvos gyventojas geriausiu pasirinkimu laiko skambutį bendrosios pagalbos telefono 112 konsultantams. Draudimo bendrovės BTA užsakymu atlikta reprezentatyvi apklausa atskleidė, kad buitinio gedimo atveju mažiausiai pasitikima tėvų, kaimynų ir sutuoktinių pagalba.

 

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ sausį apklausė 1010 šalies gyventojų. 40 proc. jų teigė, kad iškart kreipiasi į avarines tarnybas, dar 20 proc. skambina numeriu 112.

 

Draudimo bendrovės BTA Žalų reguliavimo departamento direktoriaus pavaduotojas Marek Ernest Goliančik teigia, kad įvykus netikėtai avarijai namuose dalis žmonių pasimeta ir nežino, kur geriausia kreiptis pagalbos.

 

„Nors didžioji dalis gyventojų iškart skambina avarinei tarnybai, tačiau net kas penktas papildomai apkrauna 112 pagalbos liniją, kuri koordinuoja skubius ugniagesių, policijos ar medikų iškvietimus. Kitas kraštutinumas – likusi dalis žmonių, kurie linkę suktis, kaip išmano. 14 proc. bandytų patys taisyti gedimą, 7 proc. – skambintų sutuoktiniui, 5 proc. – kaimynui, o 4 proc. – tėvams. Beje, tėvų pagalbos tikisi jauniausi respondentai“, – sako M. E. Goliančik.

 

Jo teigimu, reikėtų išsiaiškinti ir „po ranka“ turėti avarinių tarnybų ar meistrų, kurie galėtų greitai suteikti pagalbą, kontaktus.

 

„Dalis žmonių pagalbos kreiptųsi į tuos, kurie vargu ar kuo nors realiai gali padėti, o tokiomis situacijomis laikas itin brangus. Užliejimo atveju svarbi kiekviena minutė, taip pat jei elektros instaliacijoje pastebimas gedimas – juk tai tiesiausias kelias į gaisrą. Todėl tėvai, giminaičiai ar draugai šiuo atveju – menki pagalbininkai. Pasitaiko atvejų, kai prieš išsikviečiant reikalingas tarnybas skambinama ir į draudimo įmonę, klausiama kaip elgtis ar prašoma rekomenduoti patikimą meistrą“, – teigia M. E. Goliančik.

 

Daugiausiai nerimo kelia tai, kad kaimiškose vietovėse žmonės teigia, kad bandytų apsieiti vien savo jėgomis. Dažniausiai tai vyrai, galvojantys, kad pajėgs likviduoti potvynio ar elektros instaliacijos gedimo pasekmes. Deja, bet toks požiūris gali prišaukti tik dar daugiau bėdų bei išauginti finansinius nuostolius.

 

Kanalizacijos, vandentiekio gedimai ar avarijos yra dažniausios žalos: BTA duomenimis, dėl vandens prasiskverbimo kreipiasi kas trečias asmuo, apdraudęs savo būstą. Šio tipo vidutinė žala siekia 500 eurų, tačiau jei kyla gaisras, vidutinė žala pasiekia net 5000 eurų.

 

„Gyvenamuosiuose pastatuose žalos dažniausiai įvyksta šaltuoju sezonu dėl šildymo sistemos gedimų, netinkamos dūmtraukio priežiūros. Dažnai gaisrą sukelia netvarkingi elektros prietaisai, kurie atrodo patys „nekalčiausi“. Esame turėję atvejį, kuomet sugedo ir užsidegė šaldytuvas, nuo jo aprūko viso buto patalpos ir išsilydė aplinkui stovintys baldai ir virtuvės  įrenginiai. Gesinant gaisrą buvo aplieti ir kiti buto savininko daiktai, o padaryti nuostoliai viršijo 10 000 eurų“, - sako M. E. Goliančik.

 

Anot jo, pastebėjus, kad namuose įvyko avarija, pirmiausia reikia kviesti avarinę tarnybą, detaliai paaiškinti, kokio pobūdžio gedimas ir vykdyti rekomendacijas laukiant, kol atvyks specialistai. Jei gyvenate nuomojamame bute – apie situaciją reikia informuoti savininkus.

 

„Po to, kai išsikvietėte pagalbą, reikėtų neužmiršti dar vienos priemonės: telefono, išmaniojo įrenginio, fotoaparato. Rekomenduojame užfiksuoti, geriausia – nufotografuoti susidariusią situaciją. Žinoma, jei kalbame apie elektros instaliacijos gedimą tai gali būti sunkiau, bet, tarkime užliejimo atveju, nuotraukos svarbios įvertinant žalos mastą“, – pataria M. E. Goliančik.