BTA ir draudimo naujienos

Lietuvoje popiečio metu miega ir bedarbiai, ir vadovai

2019.08.05

Netikėta, bet beveik trečdalis suaugusių Lietuvos gyventojų mažiausiai kartą per savaitę lepinasi pokaičio miegu. Nors miegas dieną labiau siejamas su privalomu vaikų darželio dienotvarkės atributu, tačiau mokslininkai tokią poilsio ir streso mažinimo priemonę laiko vienu efektyviausių būdų persikrauti ir išvengti su stresu ir nuovargiu susijusių nelaimių.

 

Lietuvoje mažiausiai kartą per savaitę dienos metu numinga 30 proc. suaugusių gyventojų. Kiek rečiau, bent kartą per mėnesį, tuo lepinasi dar 15 proc. suaugusiųjų, rodo bendrovės BTA užsakymu „Spinter tyrimų“ atliktos reprezentatyvios apklausos duomenys.

 

„Pokaičio miegas padeda greitai, bet kokybiškai pailsėti, persikrauti, sumažinti nerimo bei streso lygį. Mokslininkų vertinimu, 1-1,5 val. miegas dieną prilygsta aštuonių valandų miegui naktį. Daugybė tyrimų patvirtina, jog pokaičio miegas prisideda mažinant ir kai kurių susirgimų rizikas, taigi, turi tiesioginį poveikį mūsų fizinei būklei. Be to, nepakankamai išsimiegoję žmonės dienos metu patiria kur kas didesnę riziką pakliūti į eismo įvykį, nelaimingą atsitikimą ar kitu būdu patirti nuostolius bei traumas“, – teigia apklausą inicijavusios draudimo bendrovės  BTA Žalų reguliavimo departamento direktoriaus pavaduotojas Marekas Ernestas Goliančikas

 

Vaikų darželis ar japoniškas „inemuri“?

 

Dienos snūduriavimui apibūdinti japonai turi specialų žodį „inemuri“. Iš masinio snūduriavimo viešajame transporte ar kavinėse galima pamanyti, kad dienos miegas yra nacionalinė japonų pramoga, tuo tarpu tyrimai rodo, kad naktį  miega bene trumpiausiai pasaulyje.

 

„Nuo pervargimo ir neišsimiegojimo naktį nevaldomai limpančios akys dieną situacijos iš esmės nepataisys ir neišgelbės nuo nesubalansuoto režimo padarinių. Popiečio miegas naudingas kaip kokybiška papildomo poilsio valandėlė tuo metu, kai dienos tempas pats intensyviausias, nes padeda maksimaliai atitrūkti. Vaizdžiai tariant, geriau vaikų darželio variantas nei nakties miego trūkumu pasižymintis „inemuri“,  – sako E.M. Goliančikas.

 

Popiečio miegą miegojo ir Didžiosios Britanijos premjeras Antrojo pasaulinio karo metais Vinstonas Čerčilis, kuriam naktį pakakdavo 4 valandų miego, tačiau dienos miegui jis skirdavo net dvi valandas.

Užtat reliatyvumo teoriją suformulavęs žymusis fizikas Albertas Einšteinas naktį miegodavo apie 10 valandų, plius dar ir pokaičio miego dieną.

 

Pokaičio miegu lepinasi ir pensininkai, ir vadovai

 

Natūralu, kad dienos miegas populiariausias tarp pensininkų ir bedarbių, kita vertus, toks atsipalaidavimo būdas nesvetimas ir vadovų pareigas užimantiems asmenims.

 

„Mažiausiai kartą per savaitę pokaičio miega net 47 proc. pensininkų, 43 proc. bedarbių ir 35 proc. namų šeimininkių. Kitose gyventojų grupėse dienos miego mėgėjų kur kas mažiau, tačiau net ir labiausiai užimti asmenys nevengia tokio poilsio galimybės – kartą per savaitę ar dažniau ja naudojasi ir 26 proc. aukščiausio bei vidutinio lygio vadovų“, – atkreipia dėmesį specialistas.

 

Jo teigimu, miego, energijos bei pakankamos koncentracijos stoka gali turėti itin skaudžių pasekmių.

„Tai, kad žmonės diena skiria laiko miegui yra tikrai geras ženklas. Nes akivaizdu, kad nemiga, nepakankamas poilsis, nuolat patiriamas stresas ir dėl to kylantis nerimas bei išsiblaškymas – tiesus kelias į nuostolius ir nelaimes. Skaudūs įvykiai kelyje, dūžtantys mobilieji įrenginiai ar dėl išsiblaškymo patiriami sveikatos sužalojimai – tai vos kelios dažniausiai pasitaikančios miego stokos pasekmės“, - vardija specialistas.

 

E. M. Goliančik vertinimu, atsipalaidavimo ir trumpo poilsio būdų, padedančių atgauti budrumą dieną, gali būti įvairių: pasivaikščiojimas, intensyvesnis pajudėjimas, meditacija, kompiuteriniai žaidimai ar žaidimai išmaniuosiuose įrenginiuose. Turbūt didžiausia dalis dirbančiųjų išsekusios energijos trūkumą bando kompensuoti pernelyg piktnaudžiaudami kava.

 

„Pokaičio miegas yra viena geriausių ir sveikiausių trumpo poilsio formų, padedančių atgauti jėgas be jokių neigiamų pasekmių. Todėl šių metų vasarą mūsų bendrovės iniciatyva penkių miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Nidos ir Druskininkų – žaliosiose erdvėse buvo įrengtos specialios hamakų zonos, kur kiekvienas norintis gali ramiai pailsėti ar nusnausti. Net ir trumpas miegas padeda ne tik sumažinti stresą bei įtampą, bet ir ugdo sveiką įprotį atgauti energiją, nurimti“, – sako  BTA Žalų reguliavimo departamento direktoriaus pavaduotojas Marekas Ernestas Goliančikas.

 

„Spinter tyrimų“ apklausa atlikta šiemet birželio 18-27 dienomis, joje dalyvavo 1014 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.