Šildymo sezonui einant į pabaigą pats laikas pasirūpinti šildymo sistemų paruošimu ateinančiam sezonui. Draudikai pataria kaminų ir krosnių valymo bei profilaktikos darbų nepalikti paskutinei akimirkai – Lietuvoje kasmet gyvenamosios paskirties pastatuose kyla virš 2 tūkst. gaisrų.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, praėjusiais metais ketvirtadalis visų gesinamų gaisrų kilo gyvenamosios paskirties pastatuose – net 2261 atvejis. Nors gaisrų, palyginti su 2019 m., truputį sumažėjo, žuvusiųjų gaisruose skaičius išaugo kone trečdaliu – 36 proc.

Nerimą kelia šių metų statistika. PAGD duomenimis, pirmąjį 2021 m. ketvirtį buvo gesinami 1083 gaisrai gyvenamosios ir viešbučių paskirties pastatuose – beveik 27 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Tam įtakos turėjo ir staigiai atšalę orai, kai sausio pabaigoje iškrito daug sniego, o minusinė temperatūra laikėsi gana ilgai – gyventojams intensyviau kūrenant, neišvengiamai kilo ir daugiau gaisrų.

Gaisrus sukelia nevalyti kaminai

Pasak draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovo Andriaus Žiukelio, dažniausia gaisro namuose priežastimi tampa nevalytuose kaminuose ir dūmtraukiuose užsidegantys suodžiai.

„Baigus kūrenimo sezoną, būtinai reikėtų išvalyti katilus, krosnis ir židinius, kaminus ir dūmtraukius. Siūlyčiau nelaukti rudens, nes valymo metu pastebėjus kokius nors trūkumus juos bus galima ištaisyti iki šildymo sezono pradžios. Ne laikas ieškoti meistrų, kai jau reikia kūrenti. Dabar nuodugniai išvalius šildymo sistemas, rudenį beliks tik profilaktiškai pavalyti“,  – pataria A. Žiukelis.

Kaminus rekomenduojama valyti ne tik po šildymo sezono, bet ir jo viduryje. Kamino užterštumas priklauso nuo naudojamo kuro tipo – kūrenant geromis sausomis malkomis, nesusidaro tiek dervų ant kamino sienelių, kiek kūrenant šlapiomis malkomis ar įvairiomis šiukšlėmis. Kieto kuro katilus derėtų valyti pagal gamintojo rekomendacijas, nepamirštant kasdien išvalyti pelenų.

„Techniškai kieto kuro katilo ar kamino valymas nėra sudėtingas dalykas, bet prireikus lipti ant stogo namo savininkams reikėtų įvertinti tiek savo gebėjimus, tiek fizinę būklę – tai vienas pavojingesnių darbų namuose. Neretai pasitaiko atvejų, kai gaisras kyla dėl netinkamai išvalyto kamino, nors jo valymo darbai buvo neseniai atlikti, tad geriau kaminų valymą patikėti šios srities specialistams, kurie užtikrins, kad viskas būtų tinkamai paruošta būsimam šildymo sezonui.“, – komentuoja A. Žiukelis.

Nesilaiko saugos reikalavimų

Pasak draudikų, neretai problemų dėl krosnių ir kaminų kyla dėl netinkamai pasirinktų medžiagų statybų metu ir PAGD įsakymo dėl gyvenamųjų pastatų gaisrinės saugos taisyklių nesilaikymo.

„Kiekvienam nuosavo namo savininkui pravartu perskaityti šį PAGD įsakymą ir įvertinti, ar jo namuose yra užtikrinama gaisrinė sauga: ar šildymo sistemos, krosnys ir katilai, dūmtraukiai ir kaminai yra įrengti tinkamai, ar laikomasi visų priešgaisrinių rekomendacijų. Gana dažnai susiduriame su tuo, kad neišlaikomas rekomenduojamas 25 cm atstumas tarp dūmtraukio ir statinio degių konstrukcijų, pavyzdžiui, medinė stogo konstrukcija yra per arti kamino“, – tvirtina A. Žiukelis.

Gaisrai individualiuose namuose neretai kyla ne pirmais, o vėlesniais metais, kai išsausėjus namo statyboje naudotai medienai išauga ir gaisro tikimybė, todėl šiltasis metų sezonas yra parankus pasitikrinti, ar nereikėtų atlikti reikalingų rekonstrukcijų. Itin dažnai neužtikrinami priešgaisrinės saugos reikalavimai prie namų ar namuose įrengtose pirtyse.

Draudimo bendrovės BTA atstovas teigia, kad dažnai jau pastatytus namus įsigiję savininkai nežino, kas ir kaip tuos namus statė, tad būtina atidžiai įvertinti gaisro riziką.

„Deja, ne visi statytojai atsakingai atlieka savo darbą – kai kur skuba, kai kur taupo, kai kur ieško sprendimų dėl grožio pamiršdami saugumo reikalavimus, pavyzdžiui, apkala kaminą medinėmis apdailos lentelėmis. Nesilaikant atstumų ir neįvertinus medžiagų atsparumo temperatūroms, gaisro pavojus yra itin realus“, – teigia A. Žiukelis.

PAGD duomenimis, dažniausiai gaisrus sukelia krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ar eksploatacijos pažeidimai. Tris kartus rečiau gaisro priežastimi būna elektros įrenginių ar instaliacijos gedimai, neatsargus žmonių elgesys su ugnimi ir neatsargus rūkymas.

Didžiausia BTA dėl gaisro išmokėta žala 2020 m. siekė virš 34 tūkst. eurų, 2019 m. – 217 tūkst. eurų.