Atgal į naujienas
Draudikai ragina peržiūrėti sutartis – infliacija „valgo“ ir jas
2022-11-29
Atgal į naujienas
Draudikai ragina peržiūrėti sutartis – infliacija „valgo“ ir jas
2022-11-29
Verslui, ypač pramonei, iššūkių likimas pastaraisiais metais tikrai nepagailėjo. Karantinas, karas ir prasidedanti ekonominė krizė – trys bene didžiausi iššūkiai verslui. Ir tai tik didžiosios tendencijos, atnešusios gausybę smulkesnių problemų. Trūkinėjančios tiekimo grandinės, žaliavų trūkumas, problemos su jų atgabenimu, dviženklė infliacija – šiandienos Lietuvos verslo realijos.
Tokioje aplinkoje veikiančioms įmonėms ir mažosioms bendrijoms draudikai siūlo peržiūrėti anksčiau pasirašytas sutartis. Mat įsisiautėjusi infliacija stipriai padidino darbų ir medžiagų kainas. Taigi, prieš metus ar dvejus sutartų išmokų veiklos atstatymui po nelaimės šiandien gali nebepakakti.
Darbai ir medžiagos pabrango
Skaičiuojama, kad vien per pastaruosius metus statybos kainos šoktelėjo 15-25 proc. Tai virsta problema, nes praktiškai visos prieš metus ar kelis nustatytos turto draudimo sumos tampa neadekvačios. Todėl, ruošiantis sudaryti ar atnaujinti draudimo sutartis, labai svarbu iš naujo įvertinti, ar išmokos suma atitiks realias statybos ir turto remonto, atkūrimo išlaidas.
„Deja, turime pamokančių taupymo pavyzdžių, kai įmonės į draudimą pasižiūri labai formaliai. Štai, viena įmonė visą savo gamybos liniją įvertino vos keliais eurais. Jie į draudimą pažiūrėjo formaliai, nes to reikalavo bankas. Tačiau įmonėje kilo gaisras ir žala tai linijai buvo įvertinta 100 tūkst. Eur“, – pasakoja Mindaugas Ratkevičius, draudimo bendrovės BTA Turto ir specialiųjų rizikų žalų reguliavimo skyriaus vadovas.
Jis priduria, kad įmonės dažnai neįvertina fakto, jog po nelaimės reikės ne tik atkurti įrangą ir (arba) pastatus, bet ir užtikrinti, kad dėl įrangos praradimo sumažėjęs arba visai nutrūkęs pajamų srautas nepakenktų įmonės gyvybingumui.
Juk kol įranga bus atstatyta, verslas jos negalės naudoti. Taigi – ir gauti pajamų. Neretai reikiamus komponentus tenka gabentis iš kitų šalių. Jų atsiuntimas bei pakeitimas gali užtrukti ir kelis mėnesius. O įvertinus esamas problemas su tiekimo grandinėmis, gal ir ilgiau. Be to, nepaisant sumenkusios gamybos, įmonė privalo mokėti atlyginimus, nuomą, palūkanas ir kitus mokesčius.
„Turėjome kelis atvejus, kuomet gaisrai kilo energetikos įmonių katilinėse ir bendrovės realiai negalėjo vykdyti veiklos. Jau ne vienai tokiai įmonei išgelbėjome šildymo sezoną“, – užsimena turto draudimo specialistas, ir priduria, kad po itin didelių įvykių kartais reikia net metų ir daugiau gamybai atstatyti.
Tokiais atvejais aktualus tampa ne tik turto, bet ir verslo nutrūkimo draudimas.
Dideli ir maži
Anot jo dažniau draustis linkusios tos įmonės, kurios daugiau rizikuoja, atsakingiau valdo savo finansus, turi daugiau įsipareigojimų bankams bei akcininkams. Tačiau įvertinti, ar draustis labiau linkusios mažos, ar didelės įmonės, sunku. Skaičiai, esą, apylygiai.
BTA skaičiavimu, šiemet didžiausia Lietuvoje fiksuota žala siekia kelis milijonus eurų. Tokių nuostolių pridarė vienoje įmonėje kilęs didžiulis gaisras. Tačiau M. Ratkevičius sako, kad tokie įvykiai reti. Kur kas dažniau registruojamos dešimtis ar šimtus tūkstančių eurų siekiančios žalos.
M. Ratkevičius rekomenduoja skirti laiko atsakingai peržiūrėti ir įvertinti visus veiklos aspektus. O nustačius vadinamąsias raudonas vėliavas – potencialiai problemines sritis – apdrausti papildomai arba peržiūrėti jau turimas sutartis ir sumas. Anot jo, verslui į draudimo sumas reiktų atkreipti dėmesį, jeigu yra įsigijęs naujos technikos ar įrengimų. Taip pat, jei atsiranda aplinkybės, kurios gali tapti nelaimingo atsitikimo priežastimi: pavyzdžiui, pradedamas remontas arba suplanuoti statybos – plėtros darbai.
Draudimas nebėra tik formalumas
Dalis verslininkų, kuriems reikalinga piniginė injekcija, – verslo paskola – dar prieš kreipdamiesi į šią finansų instituciją apdraudžia savo įmonės turtą. Mat imant paskolą, šį reikalavimą įvykdyti privalu.
„Luminor“ banko Verslo klientų skyriaus vadovas Vytis Žegužauskas taip pat tvirtina, kad jau seniai komercinis įmonių turto draudimas nėra tik formalumas. „Bankas suteikdamas paskolą yra suinteresuotas sėkminga konkrečios įmonės veikla kaip ir jos akcininkai bei vadovai, todėl ragina įmonės turtą apdrausti visa turto atkūrimo verte. Atsargų, inventoriaus, mašinų ir įrenginių atveju atstatymo vertė laikoma rinkos verte“, – detalizuoja pašnekovas.
V. Žegužauskas taip pat priduria, kad dabar visi jau puikiai supranta, jog draudimas yra vertinga apsauga ir turi galioti ne tik paskolos ėmimo bei hipotekos (turto įkeitimo) laikotarpiu, bet visą laiką, kol įmonė vykdo savo veiklą.
