Atostogos kalnuose: kodėl lietuviai iš kalnų parsiveža ne tik nuotraukas, bet ir sąskaitas?
{{ shortDate('2026-01-06 08:05:30') }}
Praūžus didžiosioms metų šventėms, įsibėgėja slidinėjimo sezonas – tautiečiai renkasi Austrijos, Italijos ar Prancūzijos slidinėjimo kurortus. Visgi kartu su įspūdžiais dalis keliautojų susiduria ir su nenumatytomis situacijomis – dažniausiai traumomis slidinėjimo trasose. Draudimo bendrovės BTA duomenys rodo, kad tokie sužalojimai yra viena dažniausių žiemos kelionių metu fiksuojamų nelaimių priežasčių, o net ir nedidelė trauma užsienyje gali pareikalauti netikėtų išlaidų.
Pasak BTA draudimo rizikų vertinimo Luko Kaškevičiaus, žiemos sportas išlieka viena rizikingiausių atostogų veiklų, ypač jei keliautojai nuvertina galimas pasekmes.
„Slidinėjant susiduria keli veiksniai – didelis greitis, sudėtingas reljefas, permainingos oro sąlygos ir skirtingo pasirengimo žmonės vienoje trasoje. Net ir patyrę slidininkai nėra apsaugoti nuo kritimų ar susidūrimų, tačiau daug rizikų galima sumažinti atsakingai įvertinus savo pasirengimą ir laikantis saugumo taisyklių“, – sako L. Kaškevičius.
Gali kainuoti ne tik gydymas
Patyrus traumą kalnuose, keliautojai dažnai nustemba sužinoję, kad išlaidos neapsiriboja vien gydytojo konsultacija – reali sąskaita susideda iš keleto brangių dalių.
„Slidinėjant dažniausiai fiksuojamos rankų, kojų ar raktikaulio traumos. Žmonės neretai galvoja, kad tai – menkniekis, tačiau užsienio gydymo įstaigose net paprasto rankos lūžio diagnozavimas gali kainuoti kelis tūkstančius eurų. Prie šių išlaidų dažniausiai prisideda gydytojų apžiūros, tyrimai, imobilizavimo priemonės, vaistai, o sudėtingesniais atvejais – hospitalizacija ar pervežimas į kitą gydymo įstaigą“, – tvirtina L. Kaškevičius.
Jis priduria, kad užsienio slidinėjimo kurortuose už atvykimą sniego motociklu ar specialiu gelbėjimo transportu gali tekti sumokėti kelis šimtus ar net daugiau nei tūkstantį eurų. Prie šių išlaidų prisideda gydytojų apžiūros, rentgeno ar kiti tyrimai, imobilizavimo priemonės, vaistai, o sudėtingesniais atvejais – hospitalizacija.
Papildomas finansinis saugiklis
Nors dauguma lietuvių slidinėti vyksta į Europos Sąjungos šalis, tai nereiškia, kad patyrus traumą bus išvengta papildomų išlaidų – net ir turint Europos sveikatos draudimo kortelę.
„Europos sveikatos draudimo kortelė užtikrina būtinąją medicinos pagalbą valstybinėse gydymo įstaigose, tačiau slidinėjimo kurortuose ji ne visuomet padengia visas su trauma susijusias išlaidas. Kadangi populiariausiuose slidinėjimo kurortuose veikia tik privačios gydymo įstaigos, net ir Europos Sąjungoje patirta trauma gali virsti reikšmingomis papildomomis išlaidomis“, – akcentuoja BTA draudimo rizikų vertintojas.
Be to, kai kuriose šalyse net ir valstybinėse gydymo įstaigose taikomi paciento priemokų mokesčiai, kuriuos keliautojai turi padengti patys.
„Dėl šių priežasčių papildomas kelionių draudimas slidinėjimo atostogų metu gali tapti naudinga prevencine priemone, padedančia išvengti netikėtų finansinių rūpesčių ir ramiau mėgautis poilsiu. Taip pat finansuoti kitas kelionės metu aktualias rizikas, pavyzdžiui, bagažo nuostolius ar kelionės atšaukimą ar nutraukimą“, – pabrėžia L. Kaškevičius.
Pasak BTA draudimo rizikų vertinimo Luko Kaškevičiaus, žiemos sportas išlieka viena rizikingiausių atostogų veiklų, ypač jei keliautojai nuvertina galimas pasekmes.
„Slidinėjant susiduria keli veiksniai – didelis greitis, sudėtingas reljefas, permainingos oro sąlygos ir skirtingo pasirengimo žmonės vienoje trasoje. Net ir patyrę slidininkai nėra apsaugoti nuo kritimų ar susidūrimų, tačiau daug rizikų galima sumažinti atsakingai įvertinus savo pasirengimą ir laikantis saugumo taisyklių“, – sako L. Kaškevičius.
Gali kainuoti ne tik gydymas
Patyrus traumą kalnuose, keliautojai dažnai nustemba sužinoję, kad išlaidos neapsiriboja vien gydytojo konsultacija – reali sąskaita susideda iš keleto brangių dalių.
„Slidinėjant dažniausiai fiksuojamos rankų, kojų ar raktikaulio traumos. Žmonės neretai galvoja, kad tai – menkniekis, tačiau užsienio gydymo įstaigose net paprasto rankos lūžio diagnozavimas gali kainuoti kelis tūkstančius eurų. Prie šių išlaidų dažniausiai prisideda gydytojų apžiūros, tyrimai, imobilizavimo priemonės, vaistai, o sudėtingesniais atvejais – hospitalizacija ar pervežimas į kitą gydymo įstaigą“, – tvirtina L. Kaškevičius.
Jis priduria, kad užsienio slidinėjimo kurortuose už atvykimą sniego motociklu ar specialiu gelbėjimo transportu gali tekti sumokėti kelis šimtus ar net daugiau nei tūkstantį eurų. Prie šių išlaidų prisideda gydytojų apžiūros, rentgeno ar kiti tyrimai, imobilizavimo priemonės, vaistai, o sudėtingesniais atvejais – hospitalizacija.
Papildomas finansinis saugiklis
Nors dauguma lietuvių slidinėti vyksta į Europos Sąjungos šalis, tai nereiškia, kad patyrus traumą bus išvengta papildomų išlaidų – net ir turint Europos sveikatos draudimo kortelę.
„Europos sveikatos draudimo kortelė užtikrina būtinąją medicinos pagalbą valstybinėse gydymo įstaigose, tačiau slidinėjimo kurortuose ji ne visuomet padengia visas su trauma susijusias išlaidas. Kadangi populiariausiuose slidinėjimo kurortuose veikia tik privačios gydymo įstaigos, net ir Europos Sąjungoje patirta trauma gali virsti reikšmingomis papildomomis išlaidomis“, – akcentuoja BTA draudimo rizikų vertintojas.
Be to, kai kuriose šalyse net ir valstybinėse gydymo įstaigose taikomi paciento priemokų mokesčiai, kuriuos keliautojai turi padengti patys.
„Dėl šių priežasčių papildomas kelionių draudimas slidinėjimo atostogų metu gali tapti naudinga prevencine priemone, padedančia išvengti netikėtų finansinių rūpesčių ir ramiau mėgautis poilsiu. Taip pat finansuoti kitas kelionės metu aktualias rizikas, pavyzdžiui, bagažo nuostolius ar kelionės atšaukimą ar nutraukimą“, – pabrėžia L. Kaškevičius.
