Avaringiausiuose Vilniaus žieduose – mažiau aiškinimosi, kas kaltas

Vilniuje pertvarkius Žirmūnų ir Olandų žiedinių sankryžų žymėjimą, pavyko sumažinti vairavimo chaotiškumą ir eismo įvykių skaičių. Specialistai pastebi, kad kol kas didžiausias važiavimo žiedais schemų išaiškinimo privalumas – paprastesnis avarijos kaltininko nustatymas.

Draudimo bendrovės BTA duomenimis, šiemet rugpjūtį–rugsėjį pastebimai sumažėjo eismo įvykių būtent Žirmūnų žiede. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Miestų statybos katedros doc. dr. Vytauto Grigonio teigimu, akivaizdu, kad eismas žieduose tapo mažiau chaotiškas.

„Dar anksti daryti išvadas dėl poveikio eismo pralaidumui ir saugumui, nes dažniausiai tokie tyrimai atliekami praėjus bent metams po pokyčių. Tačiau akivaizdu, kad naujoji ženklinimo sistema skatina vairuotojus būti dėmesingesniais ir drausmingesniais, sumažėjo  konfliktinių situacijų dėl to, kad vairuotojai rikiuojasi žiede ir nemato „aklo taško zonoje“ greta esančio vairuotojo, o didžiausias privalumas tas, kad tapo paprasčiau nustatyti avarijos kaltininką“, – sako V. Grigonis.

Jo teigimu, kiekvienoje šalyje žmonės turi savo vairavimo įpročius ir nuo sąveikos „vairuotojas–infrastruktūra“ priklauso, ar sprendimai prigyja.

BTA Ekspertizių skyriaus vadovo Andriaus Žiukelio teigimu, eismo sankirtose įvyksta daugiausiai, arba apie 40–60 proc. avarijų, o keturšalės sankryžos pavertimas žiedine transporto priemonių judėjimo susikirtimų skaičių sumažina 4 kartus: nuo 32 iki 8. Visgi ir tokio tipo sankryžoje vykstančio eismo reguliavimą reikia tobulinti. 

„Iškilūs, šviesą atspindintys kauburėliai avaringiausiose Vilniaus žiedinėse sankryžose įrengti tam, kad vairuotojai be reikalo nekeistų važiavimo juostos. Būtent ši vairavimo klaida yra viena iš dažniausių eismo įvykių žiedinėse sankryžose priežasčių“, – teigia A. Žiukelis.

Kitos dvi pagrindinės avarijų žieduose priežastys – nepraleidžiami pagrindiniu keliu važiuojantys automobiliai bei saugaus atstumo nesilaikymas, kai prieš įvažiuojant į žiedą, vairuotojas žiūri, kas darosi žiede, ir susilpnėja jo dėmesys priekyje važiuojančiam automobiliui, kuris gali imti staiga stabdyti.

Žirmūnų ir Olandų žiedai suprojektuoti daugiau kaip prieš 30 metų ir patenka į problematiškiausių sankryžų dešimtuką Vilniaus mieste. Juose grūstys yra vienos ilgiausių, o pagal įvykstančių neįskaitinių eismo įvykių skaičių Olandų žiedas yra vienas avaringiausių žiedų Lietuvoje. Jo apkrova piko valandomis svyruodavo tarp 3900–4100 automobilių per valandą ir visomis prasmėmis viršijo normalias tokio žiedo laidumo ribas.

VGTU planuoja vėliau atlikti tyrimą, kokios įtakos Žirmūnų ir Olandų žiedų pralaidumui turėjo naujas ženklinimas.

A. Žiukelio teigimu, naujai paženklinus žiedus tapo lengviau administruoti eismo įvykius ir nustatyti, kas iš tiesų pažeidė taisykles ir sukėlė eismo įvykį.

„Eismo įvykiai įvyksta ne tik pačioje žiedinėje sankryžoje, bet ir jų prieigose, taip pat – išvažiuojant iš žiedo, tačiau aiškiai paženklinus ir reglamentavus, kaip vyksta eismas žiedinėje sankryžoje, ir šiais atvejais patiems vairuotojams tapo kur kas paprasčiau įvertinti, kas iš tiesų pažeidė taisykles ir yra kaltas dėl eismo įvykio, tad konfliktų šiuo klausimu taip pat kyla mažiau“, – sako  BTA ekspertas.

Draudimo bendrovė BTA yra viena iš trijų didžiausių Lietuvoje veikiančių ne gyvybės draudimo bendrovių. 2015 metais BTA užregistravo per 40 tūkst. įvykių ir išmokėjo 32 mln. eurų draudimo išmokų, o tai kas mėnesį vidutiniškai sudaro daugiau kaip 2,6 mln. eurų, per vieną darbo dieną vidutiniškai po 87 tūkst. eurų išmokų BTA klientų patirtiems nuostoliams padengti. Pernai metų pabaigoje atliktas draudimo bendrovių slapto pirkėjo tyrimas parodė, kad BTA klientų aptarnavimo kokybė vertinama net 96 proc.