Kartu su turto draudimu jau draudžiami katės bei šunys
Kartu su turto draudimu jau galima apdrausti tokius naminius gyvūnus kaip katės bei šunys. Tokią naujovę rinkai pasiūlė draudimo bendrovė BTA, išnagrinėjusi gyventojų turto draudimo poreikius.
„Išanalizavę savo esamų klientų poreikius, sužinojome, kad dauguma gyventojų, laikančių naminius gyvūnus, juos vertina kaip brangiausią turtą, yra labai prie jų prisirišę. Todėl svarstydami apie galimas naujas paslaugas klientams, atsižvelgėme į tai ir nutarėme kartu su turto draudimu pasiūlyti populiariausių naminių gyvūnų – kačių, šunų draudimą“, - komentavo draudimo bendrovės BTA turto draudimo produkto vadovė Dalia Strazdienė.
Pasak D. Strazdienės, turto draudimas su papildomu naminių gyvūnų draudimu turėtų būti populiarus tarp daugumos Lietuvos gyventojų. Skaičiuojama, kad Lietuvoje iš viso auginama daugiau kaip 1,3 mln. šunų ir kačių. Naminiai gyvūnai yra svarbi lietuvių gyvenimo dalis, daugeliu atveju prilygsta net šeimos nariams.
Nutikus nelaimei ir gyvūnui žuvus, už veislinį šunį ar katę draudimo bendrovė BTA išmokėtų iki 300 eurų, už neveislinį – iki 30 eurų draudimo išmoką. Netekus veislinės katės už draudimo išmoką būtų galima įsigyti sfinksą, britų trumpaplaukį ar padengti maždaug pusę Kurilų bobteilo kainos. Maksimali draudimo išmoka padengtų du penktadalius kilmingo labradoro, prancūzų buldogo kainos arba leistų nusipirkti Vakarų Škotijos baltąjį terjerą. Naminių gyvūnų draudimą BTA klientai kol kas gali rinktis ribotą laiką – iki gegužės vidurio.
Draudimo bendrovės BTA specialistė pastebi tendenciją, kad klientai, kurie yra apsisprendę drausti turimą turtą, yra linkę rinktis platesnę, kokybiškesnę turto draudimo apsaugą arba drausti papildomai dar neapdraustus objektus, rinktis naujas siūlomas paslaugas.
„Jeigu žmogus prieš metus draudė tik namų sienas, tai šiemet draudžia ir kilnojamą namų turtą. Tarp besidraudžiančių didėja susidomėjimas apdrausti kuo įvairesnį turtą, esantį tiek namuose, tiek už jų ribų: mobiliuosius telefonus, kompiuterius ir kitus išmaniuosius įrenginius, dviračius, užsitikrinti skubią meistro pagalbą namuose visą parą. Visa tai rodo, kad žmonės, kurie draudžiasi turtą, jau suvokia šio draudimo naudą. Tačiau tie, kurie niekada to nedarė, labai sunkiai įsigyja tokią paslaugą“, - sako D. Strazdienė.
Šią tendenciją patvirtina šalies rinkos duomenys: 2016 metų sausį fizinių asmenų turto draudimo rinka augo 20 proc., tačiau naujų sutarčių skaičius – tik 2,7 proc. Tai rodo, kad turto draudimo rinkos augimas Lietuvoje susideda tik iš platesnės ar papildomos draudimo apsaugos pasirinkimo. BTA specialistės teigimu, tokia tendencija tęsiasi nuo 2015 metų. Pernai turto draudimo sutarčių buvo sudaryta vos 4,49 proc. daugiau nei 2014-aisiais, nors bendra fizinių asmenų draudimo rinka augo 14,4 proc.
Lietuvos banko duomenimis, 2015 metų pabaigoje Lietuvoje galiojo 764,1 tūkst. turto draudimo sutarčių, iš kurių beveik 85 proc. buvo sudarę fiziniai asmenys. Registrų centro Nekilnojamojo turto registre šių metų pradžioje buvo užregistruota 505,4 tūkst. gyvenamųjų pastatų, taip pat 1,05 mln. patalpų, iš kurių 849,4 tūkst. – butų. Tad nekilnojamo turto išdraustumas siekia 50 proc., tačiau kilnojamą turtą draudžia vos kas penktas gyventojas.
Draudimo bendrovė BTA yra viena didžiausių Lietuvoje veikiančių ne gyvybės draudimo bendrovių. 2015 metais BTA užregistravo per 40 tūkst. įvykių ir išmokėjo 32 mln. eurų draudimo išmokų, o tai kas mėnesį vidutiniškai sudaro virš 2,6 mln. eurų, per vieną darbo dieną vidutiniškai po 87 tūkst. eurų išmokų BTA klientų patirtiems nuostoliams padengti. Pernai metų pabaigoje atliktas draudimo bendrovių slapto pirkėjo tyrimas parodė, kad BTA klientų aptarnavimo kokybė vertinama net 96 proc.
