Kiek laiko automobilį verta drausti kasko?
Kiek laiko automobilį verta drausti kasko?
Priešingai nei privalomasis transporto priemonių vairuotojų civilinės atsakomybės
draudimas (TPVCAD), kasko atlygina transporto priemonės savininkui nuostolius
vagystės, sugadinimo ar avarijos atveju, net jeigu savininkas pats buvo kaltas dėl eismo
įvykio. Draudimas apima ir stichijas, kurios pastaraisiais metais, keičiantis klimatui,
pridaro vis daugiau žalos.
Ekspertai sako, kad kasko pridėtinė vertė yra ramybė, nes ši draudimo rūšis apsaugo nuo
dažniausių ir didžiausių žalų. Pavyzdžiui, sprogus padangai, atsiradus stiklo įdaužai,
šakai užvirtus ant variklio gaubto ar kėbulą pažeidus ledokšniams. Visgi kai kuriems
vairuotojams kyla abejonių, ar verta drausti kasko retai eksploatuojamą arba nenaują
automobilį.
Gamtos jėgos ir vagystės
„Visada verta turėti kasko draudimą, – šypteli BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius
Žiukelis, – juokas juokais, bet tai iš esmės yra tiesa, išskyrus nebent atvejus kai
automobilio vertė yra labai maža ir draudimo įmokos ir išskaitos (franšizės) suma būtų
artima mašinos rinkos vertei“.
Jis priduria automobilistų bendruomenėse girdėjęs įvairių mitų: „aš nedaug važiuoju“ arba
„aš geras vairuotojas, todėl man kasko nereikia“.
„Tai neteisingas požiūris, nes automobilį gali apgadinti kiti ir vairuotojai, vandalai, vagišiai
ar net gamta. Pats esu skaudžiai pasimokęs – namuose turėjome automobilį, kurį
nusprendėme parduoti. Kai baigėsi mašinos kasko draudimas, nutariau jo nepratęsti, nes
maniau kad tai jau nebeaktualu, ir tada mus apvogė“, – pasakoja A. Žiukelis.
Tarp kasmet pasikartojančių ir nemažai žalos pridarančių įvykių BTA Ekspertizių skyriaus
vadovas mini ir gamtos jėgas žalas – krušą, potvynius, vėtras, jų laužomas šakas,
medžius ir pan. Tiesa, jis priduria, kad šiemet rugsėjo pradžioje Lietuvą ir Latviją
nusiaubusi kruša buvo itin įspūdinga.
„Mūsų kraštuose tokio dydžio ledokšnius mačiau pirmą kartą“, – teigia pašnekovas.
Kai automobilis būtinas
Vagystes ir galimas kitų vairuotojų klaidas akcentuoja ir naujų bei naudotų automobilių
prekybos bendrovės „Deals on Wheels“ įkūrėjas bei vadovas Laurynas Boguševičius. Jis
sako, kad nėra objektyvaus būdo apskaičiuoti, kada apsimoka, o kada jau neapsimoka
turėti kasko. Anot jo, reikėtų vertinti asmeninę situaciją, riziką ir potencialios nelaimės
pasekmes.
„Kiekvienam žmogui šis klausimas yra labai individualus. Aš savo klientams paprastai
sakau – neduok Dieve, iš tavęs tą mašiną pavogs ar įvažiuos į ją kas nors. Jei tau
automobilio reikia kasdien, užduok sau vienintelį klausimą: jei staiga liktum be mašinos,
ar galėsi iš karto nusipirkti kitą, kad ryte vėl galėtum nuvežti vaikus į mokyklą ir t.t? Jei
gali, tau kasko nereikia“, – teigia L. Boguševičius.
Renaldas Gabartas, Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos atstovas spaudai taip
pat sako, kad vargu ar egzistuoja, koks nors racionalus būdas suskaičiuoti, ar kasko
apsimoka.
„Mano galva, yra labai daug individualių veiksnių, kurie lemia atsakymą. Pavyzdžiui, ar
gyveni mieste, ar toliau nuo didelio eismo srauto; ar laikai mašiną nuosavame garaže, ar
aklinai užgrūstame mikrorajone; ar automobilio rinkos vertė didesnė nei pora tūkstančių
eurų; ar per metus nuvažiuoji vos tūkstantį kitą kilometrų ir pan. Aš, asmeniškai, savo
techniką paprastai draudžiu iki jai sueina 8-9 metai“, – teigia R. Gabartas.
Tiek kasko, tiek civilinio draudimo kainai įtakos turi automobilio markė, automobilio vertė,
bei informacija apie vairuotoją. Papildomą įtaką kasko draudimo kainai daro ir vagysčių –
tiek to modelio automobilių, tiek jų detalių – dažnumas.
BTA Ekspertizių skyriaus vadovas A. Žiukelis užsimena, kad klientai į bendrovę kartais
kreipiasi ir dėl pačių padarytos žalos savo transporto priemonei atlyginimo pagal civilinio
draudimo sutartis. Pavyzdžiui, nutrenkus gyvūną. Arba nulūžus šakai, kuri apgadina
automobilį, siekiama išmoką gauti iš medžio savininko, o įvažiavus į duobę – iš kelio
savininko arba privalomojo draudimo bendrovės.
Audra niokojo automobilius
Vien rugpjūtį per Lietuvą nusirito dvi didelės audros. Jos vartė ir laužė medžius, o iš
dangaus pasipylusi kruša kiaušinio dydžio ledokšniais apipylė automobilius ir namus,
daužė langus ir naikino pasėlius.
Gausus lietus, škvalas ir kruša bene daugiausia nuostolių pridarė Šiaurės ir Vakarų
Lietuvoje.
BTA duomenimis, vien pranešimų apie sugadintas transporto priemones visoje Lietuvoje
gauta 235. Jau per pirmąsias savaites po stichijos buvo sureguliuota pusė žalų, dėl kurių
kreipėsi klientai. Bendra mašinoms padaryta žala sudaro apie 650 tūkst. eurų.
Beveik visi minėti sugadintų automobilių atvejai susiję su kruša – išdaužyti langai,
sulamdyti variklių gaubtai ir stogai. Taip pat nemažai pranešimų draudikai gauna dėl
medžių ir šakų, užvirtusių ant mašinų.