Negailestinga žiema: sausį avarijos ir traumos pylėsi viena po kitos

Šių metų sausis Lietuvoje išsiskyrė itin žiemiškais orais – stipriai spaudžiantis šaltis, gausus snygis pirmoje mėnesio pusėje bei lijundra priminė, jog esant permainingoms ir ekstremalioms sąlygoms verta skirti daugiau dėmesio tiek savo pačių, tiek turto saugumui. Jos paveikė ne tik situaciją keliuose, bet ir gyventojų saugumą bei turtą – draudikai skaičiuoja išaugusius žalų skaičius.

Draudimo bendrovės BTA duomenimis, pirmąjį metų mėnesį žalų augimas fiksuotas visose pagrindinėse kategorijose. Labiausiai išsiskyrė automobilių ir asmens draudimas – daugėjo smulkių eismo įvykių bei traumų, taip pat ir būsto žalų, susijusių su žiemos rizikomis.

„Šiemet sausis buvo vienas žiemiškiausių per pastaruosius metus – stiprus šaltis, gausus snygis ir lijundra sukūrė sudėtingas sąlygas tiek keliuose, tiek kasdienėje aplinkoje. Tai tiesiogiai atsispindėjo ir draudimo žalų statistikoje – žmonės dažniau pateko į smulkius eismo įvykius, patyrė traumas lauke ar susidūrė su būsto problemomis. Tokia statistika rodo, kad gyventojai žiemos rizikų vis dar dažnai neįvertina“, – sako BTA Žalų departamento direktorė Karolina Emanuelė Karpova.

Smulkios, tačiau nemalonios traumos

Saugiomis ir patogiomis sąlygomis sausis šiemet nelepino – slidūs šaligatviai, didelis sniego kiekis ir plikledis kasdien priminė, jog vienas neatsargus žingsnis gali baigtis ne taip, kaip buvo planuota. BTA duomenimis, nelaimingų atsitikimų skaičius asmens draudimo kategorijoje šių metų sausį siekė 810 – tai 22 proc. daugiau nei praėjusiais metais.

„Nesvarbu, koks būtų metų laikas, žmonių gyvenimo tempas itin greitas – skubame į darbus, vaikų darželius ar parduotuves. Vienas slystelėjimas ar kritimas gali baigtis patempta koja ar lūžiu. Šiemet sausį fiksavome, jog gyventojai dažniau patyrė smulkesnes traumas, kurios vis tiek reiškia gydymą, laikiną nedarbingumą ir papildomas išlaidas. Pavyzdžiui, vidutinė asmens draudimo išmoka siekė apie 300 eurų “, – teigia K. E. Karpova.

Ji priduria, kad dalis traumų nutinka kasdienėse situacijose. sausio statistika primena, kad žiemą verta šiek tiek sumažinti tempą ir būti atidesniems tiek renkantis avalynę, tiek vertinant aplinką.

Pavojus būstams

Tikra žiema šiemet neapsiribojo vien slidžiais šaligatviais – žiemiški orai ir temperatūrų svyravimai „patikrino“ ir gyventojų būstus. BTA duomenimis, būsto ir turto draudimo žalų skaičius šių metų sausį, lyginant su pernai, išaugo 14 proc.

„Žiemą būstai susiduria su visai kitokiomis rizikomis nei šiltuoju metų laiku. Stiprus šaltis, atlydžiai ir didelis sniego kiekis dažnai atskleidžia silpnąsias būsto vietas – nuo trūkusių vamzdžių iki stogų ar lietvamzdžių pažeidimų. Vien šių metų sausį fiksavome daugiau nei 600 būsto žalų atvejų“, – teigia K. E. Karpova.

Pasak jos, dalis žalų susijusios su buitinėmis, kasdienėmis situacijomis – nešildomomis patalpomis, neprižiūrėtais vamzdynais ar sniegu, kuris ilgiau užsilaiko ant stogų ir balkonų.

„Dažniausiai gyventojai kreipėsi dėl nešildomose patalpose trūkusių vamzdynų, šalčio pažeistų inžinerinių sistemų bei sniego ir ledo sukeltų apgadinimų, kai krituliai ilgiau užsilaikė ant stogų, balkonų ar lietvamzdžių. Be to, įprastai žalų pagausėja tirpstant sniegui, kuomet jis sudrėksta ir tampa sunkus, todėl reikėtų pasirūpinti jo pašalinimu nuo stogų bei šiltnamių“, – priduria K. E. Karpova.

Sudėtinga situacija keliuose

Esant žiemiškiems orams, keičiasi ir eismas keliuose. BTA duomenimis, automobilių draudimo žalų šių metų sausį buvo fiksuota beveik 4 tūkst., o tai yra apie 17 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

„Taip pat fiksavome ir išaugusių pagalbos skambučių skaičių – per pirmąsias dvi šių metų savaites, pagalbos skambučių skaičius buvo net 38 proc. didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Analizuodami įvykius pastebėjome, kad šalčiai ne tik sukėlė momentinius gedimus, bet ir išryškino įsisenėjusias automobilių problemas – pasenusius akumuliatorius, netinkamas padangas ar net netikėtai pasibaigusio kuro atvejus“, – akcentuoja K. E. Karpova.

Žiema priminė ir tai, kad eisme net menka klaida gali turėti labai rimtų pasekmių.

„Pavyzdžiui, tarp didžiausių sausio mėnesio automobilių žalų – atvejai, kai dėl slidžios dangos transporto priemonės nuslydo nuo kelio, trenkėsi į kliūtis ar net apsivertė. Didžiausios fiksuotos žalos siekė nuo 24 iki beveik 77 tūkst. eurų, o tokiais atvejais automobiliai patyrė rimtus kėbulo, važiuoklės ir konstrukcinius pažeidimus, reikalaujančius sudėtingo ir ilgo remonto“, – pasakoja K. E. Karpova.