Netekus darbingumo: kiek iš tiesų reikia santaupų susirgus?

Ar kada susimąstėte, kiek laiko galėtumėte išgyventi iš turimų santaupų, jeigu dėl ligos ar traumos netektumėte galimybės dirbti? Draudimo bendrovės BTA užsakymu įmonės „Norstat“ atliktas tyrimas parodė, jog vos penktadalis Lietuvos gyventojų tvirtina, jog santaupų turi tiek, kad padengtų 4–6 mėnesių išlaidas, o beveik kas šeštas sukauptų lėšų neturi visai. Tiesa, tokiu atveju išmokas suteikia valstybė, tačiau ar jos pakankamos, kad padengtų visus kasdienius poreikius ir finansinius įsipareigojimus?

Finansų ekspertai teigia, kad norint jaustis saugiai, reikėtų turėti santaupų, kurios be pajamų leistų išsilaikyti mažiausiai 3–6 mėnesius, tačiau realybėje net ir toks laikotarpis dažnai pasirodo per trumpas.

Pavyzdžiui, sudėtingesnių traumų, tokių kaip kaulų lūžiai, kelio ar peties operacijos, gydymas ir reabilitacija gali trukti pusmetį ar ilgiau. Esant sunkesnėms ligoms, tokioms kaip onkologiniai susirgimai, širdies ar nervų sistemos ligos, darbingumas gali būti prarandamas metams ar net keliems. Tokiais atvejais net ir kruopščiai sukauptas finansinis rezervas išsenka greičiau nei tikėtasi, o valstybės išmokos dažnai tesudaro tik dalį buvusių pajamų.

„Tyrimo rezultatai rodo, kad daugiau nei metus iš savo turimų santaupų galėtų išgyventi vos 17 proc. apklaustųjų. Vis dėlto, net ir toks finansinis rezervas ne visada užtikrina ramybę – rimtesnių ligų ar traumų atveju išlaidos gydymui ir reabilitacijai gali greitai viršyti sukauptas sumas. Tokiose situacijose svarbų vaidmenį atlieka asmens draudimas, padedantis kompensuoti prarastas pajamas ir išvengti finansinės įtampos“, – sako BTA draudimo rizikų vertintojas Lukas Kaškevičius.

Valstybės išmokų gali nepakakti

Svarbu žinoti, kad traumos ar ligos atveju pirmąsias dvi ligos dienas apmoka darbdavys, o nuo trečios dienos iki pasveikimo kompensaciją moka „Sodra“. Šios išmokos dydis dažniausiai siekia 62–100 proc. darbuotojo buvusių pajamų, priklausomai nuo ligos pobūdžio, darbo stažo ir nustatyto darbingumo lygio.

„Valstybės išmoka yra labai griežtai reglamentuota tiek laiko, tiek piniginiu atžvilgiu. Nedarbingumo išmoka mokama tik tol, kol gydytojas nustato laikino nedarbingumo laikotarpį, o netekto darbingumo išmokos dažnai nesiekia buvusio atlyginimo dydžio. Be to, valstybės parama ne visuomet padengia su gydymu susijusias papildomas išlaidas, pavyzdžiui, reabilitacijos, vaistų ar specialių priemonių įsigijimą“, – tvirtina L. Kaškevičius.

Dėl šių priežasčių, anot draudimo bendrovės rizikų vertintojo, asmens draudimas gali tapti vienu iš svarbiausių finansinių ramsčių.

„Tinkamai parinktas asmens draudimo paketas padeda užtikrinti apsaugą tiek patyrus traumą, tiek susirgus liga, dėl kurios taikoma draudimo apsauga. Patyrus traumą yra gaunama vienkartinė traumų išmokų lentelėje numatyta išmoka. Į apsaugos paketą įsitraukus, pavyzdžiui, medicinos išlaidų draudimą, atlyginamos ir išlaidos medikamentams arba gydytojų konsultacijoms, jeigu tai yra susiję su patirta trauma. Tuo tarpu susirgus liga, yra išmokama vienkartinė, draudimo sutartyje numatyta išmoka“, – pažymi L. Kaškevičius.

Svarbiausia – nelaukti ligos ar traumos

Atlikto tyrimo duomenys taip pat atskleidė, kad daugiau nei trečdalis Lietuvos gyventojų yra patyrę situaciją, kuomet draudimas padėjo sumažinti finansinę žalą dėl patirtos nelaimės. L. Kaškevičiaus teigimu, svarbu nepamiršti pasirinkti sau tinkamiausią draudimo paketą.

„Gyventojams paprasčiausiai reikėtų įvertinti savo turimas mėnesio pajamas ir mėnesio išlaidas bei žinoti, kokią finansinio saugumo „pagalvę“ jie turi sukaupę. Pagal tai vertėtų pasirinkti ir traumų bei kritinių ligų rizikų draudimo sumas. Idealiu atveju, draudimo išmoka traumos atveju turėtų padėti pasidengti 1–3 mėn. prarastas pajamas, o ligos atveju – 3–5 mėn. pajamas“, – pabrėžia draudimo rizikų vertintojas.

Jis taip pat priduria, kad svarbiausias aspektas, norint jaustis finansiškai saugiems – laikas. Nereikėtų laukti nelaimės – svarbu draustis iš anksto, kuomet jaučiamės sveiki ir darbingi.

„Svarbu žinoti, kad apsauga nebus suteikiama, jeigu draudimo sutartis sudaryta jau pradėjus sirgti arba atsiradus ligos simptomams. Tam, kad klientai galėtų jaustis ramūs, jog jiems susirgus draudimas padės laikinai padengti netektas pajamas, svarbu sutartį sudaryti dar esant sveikiems“, – akcentuoja L. Kaškevičius.