Pabrangęs javų auginimas didina finansinę riziką ūkininkams
{{ shortDate('2022-04-08 15:07:34') }}
Politinės įtampos laikotarpis ir Rusijos karas prieš Ukrainą neišvengiamai paveiks ir ūkininkus: degalų kainos kyla, o trąšos pabrango kelis kartus. Prognozuojama, kad šiemetinis pasaulinis grūdų derlius bus mažesnis dėl to paties karo. Jau dabar baiminamasi, kad rudenį galime susidurti su maisto trūkumu.
Rusija ir Ukraina kartu užima net 30 proc. pasaulinės kviečių eksporto rinkos. Nutrūkusios eksporto grandinės ir didelės kliūtys sėjai kelia grėsmę viso pasaulio aprūpinimui maistu. Ekspertai prognozuoja, kad karo pėdsakai kviečių rinkoje bus juntami ne tik šiemet, bet ir kelis vėlesnius metus. Tai savo ruožtu gali įkurti politinio nestabilumo židinių Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose – šalyse, kurios importuoja daugiausiai rusiškų ir ukrainietiškų grūdų.
„Šiemet mūsų šalies ūkininkų darbas bus kaip niekada svarbus. Poreikis eksportuoti grūdus reikšmingai augs, veikiausiai didės ir grūdų supirkimo kaina. Tačiau būtina įvertinti tai, jog šiemet dėl išaugusių kuro ir trąšų kainų investuoti į derlių teks kur kas daugiau. Tai smarkiai didina augalininkystės – vienos iš rizikingiausių ūkinės veiklos sričių – rizikos kainą“, – sakė draudimo bendrovės BTA pasėlių draudimo rizikos vertintojas Deividas Juodis.
Augantį pasėlių draudimo poreikį rinka aiškiai demonstravo dar iki karo: 2021 m. ji pagal sudaromų sutarčių kiekį augo net 55,5 proc., finansine išraiška – 34 procentais. Tai reiškia, kad draudimo įmokos mažėja, draustis renkasi smulkesni klientai. Didžiausia BTA išmoka, 2021 metais skirta nuo stichinių reiškinių nukentėjusiems ūkininkams – 33 160 eurų.
Jau šiemet ūkininkai pradėjo gauti pirmąsias išmokas už po žiemos nukentėjusius pasėlius. Be to, draudimo bendrovė jau gavo paraiškų atlyginti laukinių gyvūnų padarytą žalą.
Rizikos vertintojo teigimu, pasėlių draudimas būtinas ne tik dėl to, kad auga augalininkystės sąnaudos. Dažnėja ir grėsmės laukams: klimato kaita didina ekstremalių reiškinių tikimybę. Tuo tarpu drausti pasėlius skatina valstybinės kompensacijos ūkininkams, kurie nusprendžia sumažinti veiklos riziką.
Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija šiemet jau paskelbė apie Europos Komisijos sprendimą kompensuoti iki 70 proc. žieminių pasėlių draudimo kainos. Pati Žemės ūkio ministerija kompensuos iki 50 proc. vasarinių pasėlių draudimo kainos.
„Mūsų valstybės ir ES finansinė pagalba draudžiant pasėlius ne tik leidžia ūkininkams pasidalinti rizika su valstybinėmis institucijomis. Ji taip pat stiprina ūkininkų užtikrintumą ir apsaugą nuo nuostolių. Taip didinamas pasaulio saugumas užtikrinant ne tik ES aprūpinimą maistu, bet ir eksportą valstybėms, kuriose maisto pagaminama mažiau“, – kompensavimo mechanizmų logiką aiškino D. Juodis.
