Po tikros žiemos – išbandymas sodams: prasidėjus atodrėkiui lūžta šiltnamiai

Skaičiuojant dienas iki pavasario, sodininkai jo laukia ne tik su viltimi, bet ir su nerimu. Šiemet tikra, sniegu gausi žiema kai kuriuose soduose paliko brangių pasekmių. Draudimo bendrovės BTA duomenimis, soduose labiausiai nuo sniego kiekio nukentėjo šiltnamiai – šį sezoną žalų dėl sniego slėgio buvo užregistruota net7 kartus daugiau nei pernai. Ką būtina padaryti jau dabar, kad sodininkystės sezonas būtų kuo sėkmingesnis?

Šią žiemą Lietuvoje netrūko nei gausių kritulių, nei temperatūrų svyravimų – sniego sluoksnis daugelyje vietovių buvo gerokai storesnis nei pastaraisiais metais. Labiausiai nuo sniego svorio nukenčia lengvesnės konstrukcijos statiniai, ypač šiltnamiai, kurių karkasai nėra pritaikyti atlaikyti šlapią, suledėjusį sniegą.

„Dieną sniegas aptirpsta, prisigeria drėgmės, vakare pašąla ir susidaro ledinis sluoksnis. Tokia masė stipriai apsunkina konstrukcijas. Dažniausiai lūžta ar deformuojasi šiltnamių karkasai, o net 80–90 proc. atvejų šiltnamiai sugriūva visiškai. Jei pernai turėjome tik 6 tokius įvykius, tai šiemet jų jau 44 – septynis kartus daugiau“, – sako BTA Žalų departamento direktorė Karolina Emanuelė Karpova.

Nuostolių galima išvengti

BTA duomenimis, vidutinė išmoka už sugadintą ar sugriuvusį šiltnamį siekia apie 500 eurų, o didžiausia šią žiemą užfiksuota išmoka – apie 1100 eurų. Nuo tokių nuostolių galima apsisaugoti – svarbiausia laiku nuvalyti sniegą nuo šiltnamio stogo.

„Pavojingiausias momentas ateina tuomet, kai sniegas pradeda tirpti ir vėl pašąla – jis tampa sunkus, susisluoksniuoja, susidaro ledas, kuris dar labiau apkrauna konstrukciją. Net ir tvirtesni polikarbonatiniai ar stikliniai šiltnamiai nėra pritaikyti tokiam spaudimui. Todėl rekomenduojama nelaukti, kol konstrukcija ims linkti ar traškėti – sniegą nuo stogo reikėtų valyti reguliariai, ypač po gausesnio snygio ar atodrėkio“, – akcentuoja K. E. Karpova.

Ji priduria, kad svarbu ne tik nuvalyti sniegą, bet ir kritiškai įvertinti šiltnamio būklę. Net ir iš pirmo žvilgsnio nedidelės deformacijos gali signalizuoti, kad konstrukcija jau patyrė per didelę apkrovą.

„Pastebime, kad daugeliu atvejų žmonės sureaguoja per vėlai, kai stogas jau yra įgriuvęs. Tuo metu reguliari priežiūra ir sniego nuvalymas gali padėti išvengti ne tik finansinių nuostolių, bet ir papildomų rūpesčių prasidėjus sodininkystės sezonui“, – pabrėžia K. E. Karpova.

Didelis kiekis sniego – pavojus ne tik šiltnamiams

Ne mažesnę žalą storas sniego sluoksnis gali padaryti ir patiems sodo augalams. Sodininkė Ana Juknienė sako, kad nuo didelio svorio medžių bei krūmų šakos gali nulūžti.

„Jeigu dar nenutirpęs sniegas laikosi ant medžių šakų, tujų ar krūmų, jį būtina atsargiai nupurtyti. Svarbiausia tai daryti ne stipriai, o švelniai, kad jis pats nuslystų. Jei paliksime, šakos gali neatlaikyti, ypač kai sniegas tirpdamas sudrėksta ir dar labiau apsunksta“, – aiškina A. Juknienė.

Pasak sodininkės, pavojingiausia situacija susidaro būtent šiuo metų laiku – kuomet temperatūra dieną pakyla, tačiau naktį vis dar išlieka žemiau nulio.

„Tokiu atveju ant šakų susiformuoja ledo sluoksnis, kuris kartu su sniegu tampa tarsi šarvu. Jeigu sniegas suledėja ir dar šiek tiek pasninga, šakos gali tiesiog nulūžti. Todėl pasirūpinti savo augalais ir nupurtyti sniegą būtina dabar, kol neprasidėjo aktyvi augalų vegetacija“, – tvirtina sodininkė.

Gali būti ir naudingas

A. Juknienės teigimu, storas sniego sluoksnis sode gali būti ir naudingas, jei jis yra tinkamai įvertintas ir „suvaldytas“ – tai gali tapti natūralia apsauga bei drėgmės šaltiniu artėjančiam sezonui.

„Sniegas veikia kaip šilta antklodė – jis izoliuoja dirvą ir saugo augalų šaknis nuo stiprių temperatūros svyravimų bei šalčių. Šiemet jo sluoksnis tikrai storas, todėl didelės rizikos, kad medžiai bus nušalę, beveik nėra. Tokiu atveju sniegas netgi gelbsti – tirpdamas jis sudrėkina dirvą, o drėgmė itin reikalinga augalų šaknims“, – pastebi A. Juknienė.

Pasak jos, svarbiausia neleisti sniegui tapti žalingam dėl savo svorio. Kol jis purus – tai apsauga, tačiau susigulėjęs ir suledėjęs gali laužyti šakas ar net išversti silpniau įsišaknijusius medelius.

„Prasidėjus atodrėkiui verta apžiūrėti sodą atidžiai ir įsitikinti, ar medeliai nėra pasvirę ar išjudinti, ar šakos neįskilusios. Taip pat svarbu stebėti, kaip tirpstantis vanduo pasiskirsto sklype. Jei jis susigeria tolygiai, tai natūrali ir naudinga drėgmė, tačiau, jei kaupiasi aplink kamienus ar žemumose, gali sukelti šaknų pažeidimus“, – atkreipia dėmesį sodininkė.