Nors rugsėjo orai labiau priminė vasaros pratęsimą, o ne rudens pradžią, spalis pasitikodarganomis. Nepastovi temperatūra ir krituliai yra palanki terpė plisti virusams. Medikaipažymi, kad spalio mėnesį tradiciškai prasideda ir gripo sezonas, trunkantis apie 7mėnesius. Tinkama prevencija gali padėti išvengti sunkių viršutinių kvėpavimo takų ligųformų, tačiau kai kuriais atvejais liga gali ilgam paguldyti į patalus.

„Taip pat pastebime, kad įmonės jau planuojasi skiepus nuo gripo. Tokią išvadą leidžia
daryti pokalbiai su mūsų verslo klientais, kurie kolektyvams yra suteikę papildomą
sveikatos draudimą. Pastebime, kad rudenį klientų darbuotojai ne tik rūpinasi gripo
prevencija, bet ir profilaktiškai tikrinasi sveikatą. Grįžus prie įprastos darbo rutinos
padidėja streso lygis, todėl atidesnis pasirūpinimas sveikata yra svarbus siekiant
užtikrinti visos komandos veiklos stabilumą“, – teigia BTA Asmens draudimo produktų
vadovas Gediminas Bulenokas.

Tačiau, pasak pašnekovo, ne vien viršutinių kvėpavimo takų ligos užklumpa gyventojus.
Žvelgdamas į draudimo bendrovės statistiką, G. Bulenokas pastebi, kad žmonės į
gydytojus rudenį kreipiasi ir dėl širdies ligų, ūmių pilvo skausmų, skydliaukės sutrikimų.

„Konsultuojamasi ne tik gyvai, bet ir nuotoliu. Siūlomos nuotolinės konsultacijos
žmonėms leidžia taupyti laiką, atsisakant kelionių į gydymo įstaigas. Šiuo metu kas
dešimta kompensuojama konsultacija yra suteikta nuotoliu. Tai rodo, kad ši į asmens
draudimo paketą įtraukta paslauga tampa vis aktualesnė”, – pažymi draudimo
ekspertas.

Ruduo – virusų sezonas

Medikų teigimu, vėstant orams organizmui sunku adaptuotis prie staigių permainų, o
mūsų atsparumas ligoms pastebimai sumažėja. Dažniausi sutrikimai rudenį – viršutinių
kvėpavimo takų infekcijos, kurios plinta oro-lašeliniu būdu. Padidinta rizika užsikrėsti yra
masinių susibūrimų vietose, dideliuose biuruose ar ugdymo įstaigose.

„Kvėpavimo takų infekcijos plinta per nešvarias rankas, kosint, čiaudint, nevėdintose
patalpose. Virusų suaktyvėjimo laikotarpiu būtina dažniau plauti bei dezinfekuoti rankas.
Ypač – prieš ir po valgio, parėjus iš lauko ar kitos patalpos, nusikosėjus ar
nusičiaudėjus, pasinaudojus tualetu. Patartina ir dažnai vėdinti patalpas“, – dėsto
„Antėja“ klinikų šeimos gydytoja Vidmantė Vilkė.

Tai, kad peršalimo ligų sukėlėjai suaktyvėjo, patvirtina ir Nacionalinio visuomenės
sveikatos centro (NVSC) duomenys. Ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų
Lietuvoje kasmet fiksuojama apie 500 tūkst. Jų pikas įprastai būna spalį-gruodį bei
kovą-gegužę.

Kaip sako „Northway“ medicinos centro šeimos gydytoja Vida Uzelienė, peršalimo ligos
paprastai prasideda nuo lengvos slogos, gerklės perštėjimo. Tačiau jų progresavimas
jau priklauso nuo to, ar esame pasiskiepiję, kokia mūsų organizmo būklė. Jeigu ji gera,
simptomai dings per kelias dienas. Kitu atveju liga gali gerokai užsitęsti.

„Jei kvėpavimo takai sudirginti dėl rūkymo ar kitų priežasčių, žmogus serga įvairiomis
lėtinėmis ligomis, mažakraujyste ar tiesiog yra nusilpęs, viruso sukelta liga gali įgauti ir
sisteminę išraišką. Žmogui skauda gerklę, pakyla aukšta temperatūra, skauda
raumenis, būna prasta bendra savijauta, net gali skaudėti pilvą, prasidėti viduriavimas.
Vaikus kartais išberia. Beje labiausiai užkrečiamas žmogus būna pirmas dvi dienas iki
ligos ir tris dienas jai jau prasidėjus“, – perspėja ji.

Ragina rūpintis prevencija

V. Uzelienė sako, kad peršalimo ligas mes paprastai pasigauname bendrose patalpose.
Bendro naudojimo indai, durų rankenos, mobilus telefonas, kavos aparatai, laiptų
turėklai, prekių skenavimo skydeliai ir daugybė kitų „viešų“ paviršių yra puiki terpė
virusui bent kelias minutes išlikti gyvam. To jam paprastai visiškai pakanka. Įrodyta, kad
viešai nusičiaudėjęs gripu sergantis žmogus patalpą viruso lašeliais užkrečia bent
penkiolikai minučių.

„Deja, pasibaigus pandemijai netrukus pamiršome apie tai, kad sergantis žmogus
neturėtų lankytis viešose vietose, o jausdamas peršalimo simptomus jis turėtų dėvėti
kaukę. Nors jos per pandemiją buvo viena iš labiausiai nemėgstamų apsaugos
priemonių, gripas ir kitos peršalimo ligos tuo laikotarpiu mus aplenkė iš esmės dėl to,
kad jas dėvėjome“, – sako „Northway“ šeimos gydytoja.

Ji taip pat pastebi, kad lengviausias būdas virusui sukelti ligą yra per nosies gleivinės
mikroplyšius patekus į organizmą. Ši rizika itin išauga prasidėjus šildymo laikotarpiui. Jo
metu daugumos žmonių nosies gleivinės dėl sausesnio oro ima sausėti, trūkinėti, todėl
jos drėkinimas specialiais aliejais ir drėkikliais yra viena geresnių apsaugos nuo virusų
priemonė.

V. Vilkė pažymi prevencijos svarbą. Pasak jos, rudens pirmoji pusė – geriausias laikas
vakcinacijoms. Žmonėms ji pataria pasiskiepyti nuo sezoninio gripo keturvalente
vakcina. Jokiu būdu nereikėtų pamiršti ir skiepo nuo COVID-19. Pandemija gal ir
baigėsi, bet ši liga niekur nedingo.

Vis dėlto ji pabrėžia, kad už skiepus dar svarbesnė sveika gyvensena. Grūdinimasis,
grynas oras, fizinis aktyvumas, tinkamas darbo ir poilsio režimas, pakankamas skysčių
vartojimas bei visavertė mityba yra puikaus imuniteto pagrindai.

„Profilaktiškai pas savo šeimos gydytoją vertėtų apsilankyti bent kartą per metus. Jis
jums skirs tokius profilaktinius tyrimus, kokių jums reikia. Tarkime, jeigu susiduriate su
nesibaigiančiais sirgimais ir jaučiate, kad nusilpo imunitetas, būtina atlikti bendrą kraujo
tyrimą. Žinoma, tokiais atvejais ne mažiau svarbi ir gyvenimo būdo korekcija“, – teigia V.
Vilkė.

G. Bulenokas akcentuoja, kad ignoruojami sveikatos sutrikimai gali baigtis ilgomis
dienomis ligos patale. Todėl, kilus abejonėms dėl sveikatos būklės, jis ragina
pasikonsultuotu su gydytoju.

„Gyvenimo tempas yra greitas, todėl nenuostabu, kad pirmieji ligos simptomai daugeliui
atrodo nereikšmingi. Tačiau reikia suprasti, kad liga gali greitai progresuoti, gali
pasireikšti komplikacijos. Svarbu iš anksto pasiruošti klastingam rudens sezonui,
išsiaiškinti, ar organizmas aprūpinamas vitaminais ir mineralais, pasiskiepyti.
Pavyzdžiui, vienas apsilankymas privačioje sveikatos priežiūros įstaigoje su
procedūromis gali kainuoti ir kelis šimtus eurų. 75 proc. atvejų po pirminės konsultacijos
reikia papildomos diagnostikos ar gydymo, todėl išlaidos gali gerokai išaugti“, – sako jis.