Daugelis besimokančiųjų valdyti automobilį vairavimo mokyklose apie priekabos tempimą išgirsta tik viena ausimi. Mokytis to praktiškai niekas nereikalauja, jei nereikia specializuotos kategorijos. Bet prijungus priekabą transporto priemonės valdymas smarkiai keičiasi, dėl to specifinių žinių ir įgūdžių trūkumas dažnai ir tampa nelaimės priežastimi.
Skirtingoms priekaboms – skirtingos kategorijos
Lietuvos kelių eismo taisyklės numato, kad tuo atveju, kai tempiamos priekabos leidžiamoji masė yra mažesnė nei 750 kg, B kategoriją turintiems vairuotojams papildomų mokymų ir vairavimo su priekaba įgūdžių patikrinimo nereikia.
Vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas sako, kad „paprastosios“ B kategorijos vairuotojai praktiškai yra nė kiek neparengti vairuoti priekabas – jie galbūt būna tik viena ausimi girdėję šiek tiek teorijos apie didesnius dinaminius priekabos gabaritus. „Vairavimo mokyklose besimokančiųjų tikslas yra kuo greičiau įgyti licenciją, o ne kuo daugiau išmokti, todėl nėra daug norinčių mokytis vairuoti su priekaba“, – aiškina ekspertas.
„Nežinodami dinaminio gabarito priekabą tempiantys vairuotojai gali nubraukti šonus, užvažiuoti ant šaligatvių“, – priduria instruktorius.
Anot Emilijos Bardauskienės, „Regitros“ atstovės spaudai, norintiems naudoti transporto priemonę su didesnėmis priekabomis (tempiamais nameliais ant ratų, priekaba žirgui, oro balionui ar panašiai) tenka išsilaikyti specialius egzaminus, po kurių suteikiama B96 arba BE vairavimo kategorija.
B96 kategoriją galima gauti išlaikius praktinį egzaminą. Turint tokį pažymėjimą, bendras automobilio ir priekabos svoris negalės būti didesnis nei 4250 kg.
BE kategorijai gauti jau reikės ne vien praktikos, bet ir teorijos egzamino, tačiau išlaikius tokius egzaminus vairuotojams leidžiama vilkti priekabą, kurios pačios leistinas svoris yra iki 3500 kg.
Keičiasi dinamika
Lengvosios priekabos prikabinimas automobilio valdymą pakeičia nedaug, tačiau priekabos svoriui augant vis akivaizdžiau juntama, kad ir greitėjimui, ir stabdymui reikia daugiau laiko, o kylant įkalnėmis tenka persijungti ir žemesnę pavarą. Iš vairuotojo tai reikalauja gerokai didesnio dėmesingumo ir savo veiksmų planavimo toliau į priekį.
Dėl netinkamo svorio paskirstymo, kelio nelygumų ar vėjo gūsių važiuojant didesniu greičiu gali tekti susidurti su pavojinga priekabos švytavimo problema. Šiuolaikiški automobiliai gana dažnai turi priekabos vingiavimo stabilizavimo sistemas, tačiau jų galimybės ribotos. Dėl to vairuotojui dažniausiai taip pat tenka imtis veiksmų: palengva mažinti greitį kol priekaba išsitiesins. Tačiau tą supranta toli gražu ne kiekvienas.
„Neturintys tinkamos patirties tokioje situacijoje dažnai spaudžia akceleratorių arba per staigiai stabdo, o tuomet nutinka vadinamosios žirklės – priekabą užmeta į šoną, o ji paskui save nusitempia automobilį“, – apie vieną iš pavojingiausių situacijų tempiant priekabą aiškina A. Pakėnas. Tiesa, instruktorius pabrėžia, jog tokių situacijų Lietuvoje yra pasitaikę vos keletas.
Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) primena, jog labai svarbu tinkamai paskirstyti svorį vienaašėse priekabose. „Jei krovinio svorio centras yra priekabos gale, priekaba kelia transporto priemonės galą ir suvaldyti ją sunku, o kartais ir neįmanoma. Todėl kraunant krovinį į priekabą, reikia stengtis, kad svorio centras būtų priekabos priekyje ir būtų spaudžiamas sukabintuvas“, – nurodo LTSA atstovė Eglė Kučinskaitė.
A. Pakėnas taip pat primena, kad jokiu būdu nereikėtų prie automobilio kabinti priekabos, kuri yra sunkesnė už patį automobilį, nes automobilio stabdžiai tokiai priekabai nėra pritaikyti, stabdymo metu automobilis gali būti nustumtas nuo kelio, o tokios priekabos sukeltas švytuoklės efektas būtų labai pavojingas.
Nemažai daliai vairuotojų sunkiai įveikiamos užduotys vairuojant automobilį su priekaba yra ir šoninis parkavimasis bei važiavimas atbuline eiga su priekaba. Instruktoriai primena, kad atliekant minėtus manevrus, pati priekaba suksis į priešingą pusę nei tikisi nepatyręs vairuotojas, tad prieš išvažiuojant į kelią, vertėtų pasitreniruoti aikštelėje, kur daug vietos ir mažai rizikos apgadinti kitas eismo priemones.
Nelaimių su priekabomis pagausėja atšilus orui
BTA draudimo Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis teigia, kad žiemą siekiant žalos atlyginimo dėl įvykių, kuriuose figūruotų priekabos, kreipiamasi retai. „Atšilus orui padėtis visiškai pasikeičia: suaktyvėja darbai soduose ir sodybose, o į automobilį telpa ne visi įrankiai, todėl paprasčiausias išeitis yra prisikabinti priekabą, ir į ją susikrauti reikiamus daiktus. Deja, praktika rodo, kad ne visais atvejais vairuotojai tą daro saugiai. Numoja ranka ir į kelių eismo taisykles, ir į techninius reikalavimus“, – sako draudimo bendrovės ekspertas.
Jo teigimu, su priekabomis susijusios nelaimės įvyksta ne tik važiavimo metu. „Viena iš dažnai pasitaikančių problemų – nesaugus priekabos pastatymas neįsitikinus, kad ji nenuriedės. Būna, naudotojas pastato priekabą nuokalnėje, o po kiek laiko randa ją nuriedėjusią. Todėl, jei nėra galimybės priekabą palikti saugiai, užfiksuoti jos vietą ratų atsparomis, geriau iš viso nepalikinėti atkabintos nuo automobilio ir paieškoti kitos parkavimo vietos. Deja, su riedančiomis transporto priemonėmis, pasitaiko ir labai skaudžių nelaimių“, – aiškina A. Žiukelis.
Ekspertas taip pat nurodo, jog ne kartą teko susidurti su atvejais, kai žalos atlyginimo siekiama dėl iš priekabos iškritusio krovinio. „Krovinys turi būti pritvirtintas, neturi byrėti, kristi iš priekabos. Reikėtų įvertinti, ar važiuojant vėjas neišpūs krovinio – statinių ar kitų daiktų. Taip pat reikia atsižvelgti, jog vežant sunkų krovinį, pvz., smėlį, priekabos negalima perkrauti ir stengtis, kad bendras jos svoris būtų ne didesnis už pusę ją velkančiojo automobilio svorio“, – pataria A. Žiukelis.
