Visi namuose: dažniausiai buityje nutinkantys nelaimingi atsitikimai

Šalyje paskelbus karantiną didžioji dalis žmonių nuo pirmadienio  pasiliko namuose: į ugdymo įstaigas nekeliavo vaikai, darbingo amžiaus žmonės pagal galimybes pasirinko nuotolinį darbą iš namų, nebūtinas išvykas atidėjo senjorai. Nors plintant koronavirusui namai dabar yra bene saugiausia vieta, draudikų teigimu, beveik visi nelaimingi atsitikimai, sugadinantys daiktus, ir maždaug kas penktas nelaimingas atsitikimas, sutrikdantis sveikatą, nutinka būtent artimiausioje namų aplinkoje.

 

„Dėl šalyje paskelbto karantino medicinos priežiūros įstaigos pajėgas telkia koronavirusu užsikrėtusiems pacientams, o kitiems teikiamos tik būtinosios medicinos paslaugos. Tad saugokime save ir imkimės visų nuo mūsų priklausančių veiksmų, kad nelaimingų atsitikimų tikimybė namuose sumažėtų iki minimumo“, – sako BTA draudimo bendrovės Žalų reguliavimo departamento direktorė Karolina Karpova. 

 

2019 m. draudimo bendrovė gyventojams išmokėjo daugiau nei 2 mln. eurų už žalas turtui. 

 

Specialistai atkreipia dėmesį, kokios rizikos dažniausiai tyko namuose:  

 

1. Vandentiekio avarijos

Pasak K. Karpovos, dažniausiai žalos turtui pridarantis nelaimingas įvykis namuose yra vandentiekio avarijos. Vienais atvejais jos būna nulemtos nusidėvėjusių vamzdžių ar buitinių prietaisų (indaplovių, skalbyklių) žarnelių, kitais – sukeliamos pačių gyventojų dėl neatsargumo, pavyzdžiui, metant į unitazus ar kriaukles sunkiai yrančias medžiagas. 

 

Draudimo bendrovės atstovės teigimu, per praėjusius metus klientams už vandens padarytą žalą būstuose buvo atlyginta daugiau nei pusė milijono eurų.

 

2.  Su ugnimi susiję nelaimingi atsitikimai

Bene pavojingiausios iš visų namuose nutinkančių nelaimių yra susijusios su įvairiais ugnies šaltiniais. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, pernai Lietuvoje kilo 11,5 tūkst. gaisrų, juose žuvo 70 žmonių. Už gaisrų sukeltas žalas draudimo bendrovė 2019 m. išmokėjo beveik milijoną eurų.

 

Ypatinga rizika tenka židiniams bei krosnims, kurie dėl permainingų pavasario orų vis dar naudojami. Jų nereikėtų palikti be priežiūros, šalia negalima laikyti degių medžiagų, malkų, popierių, vertėtų atitraukti ir kilimus.

 

Pavojingą kibirkštį gali įskelti naudojamas degusis skystis, degančios žvakės, dėl žmogiškų klaidų gaisras gali kilti ir gaminant maistą.

 

3. Elektra ir elektriniai buities prietaisai

Netvarkingi, pasenę, nusidėvėję, perkrauti elektros laidai kelia pavojų tiek namams, tiek jų gyventojams. Dėl netvarkingos elektros instaliacijos gali perdegti įrengimai, o elektros iškrova gali sutrikdyti žmogaus sveikatą. Dažnai žmonės patiria tokias traumas bandydami taisyti įvairius elektrinius prietaisus, taip pat nukenčia per neatsargumą. 

 

Lietuvoje populiaru buitinius prietaisus ir kitą elektros įrangą prie tinklo jungti naudojant ilginamuosius laidus, kartais net sujungiant keletą jų vieną su kitu. Pasak K. Karpovos, dėl perteklinio ilginamųjų laidų naudojimo ir daugybės prietaisų sujungimo elektros tinkle gali kilti perkrova.

 

4. Stiklo dūžiai 

2019 m. draudikai užfiksavo 316 draudiminių įvykių, susijusių su stiklo dužimu ar skilimu, ir atlygino žalų už daugiau nei 60 tūkst. eurų.

 

Langai, stiklinės durys ar pertvaros gyvenamosiose patalpose dažniausiai dūžta dėl audros, trečiųjų asmenų kaltės arba paties gyventojo netyčinių veiksmų. Dūžių dėl neatsargumo neišvengia ir stikliniai staleliai, kaitlentės bei kiti stiklo paviršiai. 

 

5. Vaikų traumos 

Vaikai nenustygsta vietoje, todėl ir traumas patiria dažnai. Dažniausios pasitaikančios vaikų traumos – galvos sutrenkimai, dantų traumos, kaulų lūžiai, sausgyslių patempimai, įsipjovimai, nudegimai, minkštųjų audinių sumušimai. 2019 m. BTA užfiksavo 270 buitinių traumų, kuriose nukentėjo vaikai, o didžiausia išmokėta draudimo suma už vaiko traumą buvo 12 tūkst. eurų. 

 

Nors draudikų statistika rodo, kad didžioji dalis nelaimingų atsitikimų nutinka žaidžiant lauke, tačiau 20 proc. vaikų traumų fiksuojama namuose. 

 

„Būdami namuose vaikai gali nusideginti karštais skysčiais, susižaloti aštriais daiktais, griūti, prisispausti pirštus durimis, užsiversti ant savęs sunkius daiktus. Lauke traumos dažniausiai įvyksta važinėjant riedučiais, paspirtukais, riedlentėmis ar dviračiais be šalmo, nukritus nuo sūpynių, bandant kažkur užlipti, griūnant ar susidūrus su kitu vaiku“, – priežastis vardija K. Karpova.