Rugpjūčio mėnesį Lietuvą talžiusios audros negailėjo ne tik medžių, automobilių ir statinių stogų. Retai matomo dydžio krušos ledėkai, kritę ant pastaraisiais metais išpopuliarėjusių saulės energijos modulių, per trumpą laiką pridarė gerokai daugiau nuostolių, nei per visus 2022 metus.

„Per visus 2022 metus dėl saulės elektrinėms padarytos žalos atlyginimo į mus 
gyventojai kreipėsi 9 kartus. Vien po rugpjūčio audros su krušomis jau sulaukėme 11 
prašymų atlyginti žalą. Praktika rodo, kad šis skaičius dar augs. Maža to, praėjusiais 
metais žalos buvo santykinai nedidelės, kelių šimtų eurų dydžio. Šiemet dėl neįprastai 
galingos krušos žalų dydžiai siekia net dešimtį tūkstančių eurų“, – besikeičiančio klimato 
daromus nuostolius apibūdina Mindaugas Ratkevičius, BTA Turto ir specialiųjų rizikų 
žalų reguliavimo skyriaus vadovas.

Nuosavybė ir atsakomybė

„Kuomet saulės moduliai pastatomi arba ant būsto stogo, arba kitoje gyventojui 
priklausančioje vietoje, jie fiziškai tam gyventojui ir priklauso. O tai reiškia, kad 
gyventojas pats tampa atsakingu už savo turto priežiūrą ir apsaugą, jam pačiam 
tiesiogiai tenka patirti ir nuostolius, kuriuos sukelia gamtos reiškiniai ar piktavaliai 
asmenys“, – aiškina M. Ratkevičius.

Jis pasakoja, kad ankstesniais metais privačių savo turtą apdraudusių asmenų paraiškų 
atlyginti žalą, padarytą saulės elektrinėms, buvo santykinai nedaug. Šiemet pagausėjo 
ne tik stogų, kuriuos puošia saulės kolektoriai, bet ir gamtos reiškinių, kurie tiems 
kolektoriams kelia grėsmę. Ir panašu, kad gausėjant ekstremalių gamtos reiškinių rizika 
ateityje tik augs.

„Ankstesniais metais žala įprastai buvo patiriama dėl vėjo, kuris modulį nuplėšdavo ar 
sniego, kuris savo svoriu apgadindavo laikančias konstrukcijas arba pačius modulius. 
Rugpjūtį Lietuvą talžiusi kruša aiškiai parodė naują klimato kaitos lemiamą pavojų –
staigų, sunkiai prognozuojamą, visišką saulės elektrinės sunaikinimą, kuriam 
prevencijos priemonių sunku sugalvoti. Modulių taip paprastai neišmontuosi ir 
nepaslėpsi nuo ledėkų, todėl bene vienintelė išeitis – pasirūpinti, kad patyrus žalą, 
netektų nuostolių dengti iš savo santaupų“, – sako BTA ekspertas.

Jo teigimu, per šią audrą didžiausią žalą patyrė žmonės, gyvenantys Panevėžio, 
Mažeikių, Utenos rajonuose – ten, kur krušos ledėkai buvo didžiausi.

Saulės parkų naudotojai – saugūs

Būtent Panevėžio rajone, Bliūdžių kaime vos kiek daugiau nei prieš mėnesį pradėjo 
veikti įmonės „Elektrum“ pastatytas „Aušros“ saulės parkas. Statytojams pasisekė –
krušos debesys šį parką aplenkė keliolikos kilometrų atstumu, žalos šį kartą išvengta. 
Tačiau, net jei kruša ir kristų ant saulės parko, jo dalininkai – privatūs asmenys –
nuostolių nepatirtų.

Nors vartotojai, įsigydami saulės parko dalį, gali įsivaizduoti, kad perka turtą, už kurį yra 
atsakingi patys, ekspertų teigimu, iš tiesų jie gauna paslaugą. Atsakomybė už turtą 
(saulės modulius ir kitą susijusią įrangą), taip pat – ir jo draudimą, tenka projekto 
vystytojams.

„Mes klientams parduodame ne kvadratinius plotus, o reikiamą elektros energijos galią. 
Mūsų rūpestis – užtikrinti jiems reikalingą elektros kiekį, patiems klientams dėl nieko 
rūpintis nebereikia. Visa parko priežiūra ir jo efektyvus veikimas yra mūsų atsakomybė. 
Klientai už tai kasmet moka fiksuotą parko priežiūros mokestį ir dėl visko gali būti 
visiškai ramūs“, – saulės elektrinių parkų veikimo principą paaiškina „Elektrum“ atstovė 
spaudai Milda Basijokienė.