Rytinis slalomas prie mokyklų: kokie pavojai tyko skubančių tėvų ir jų vaikų?
Rytais prie mokyklų eismas gali priminti sudėtingą galvosūkį: vieni tėvai suka ratus ieškodami, kur sustoti ir išleisti vaiką, kiti stengiasi kuo greičiau ištrūkti iš automobilių spūsties, o tarp transporto priemonių į pamokas skuba mokiniai. Situacija kartojasi ir po pamokų, kai dalis vairuotojų atvyksta pasiimti vaikų iš būrelių. Rudenį, kai matomumas prastesnis, toks suintensyvėjęs eismas tampa dar didesniu iššūkiu.
Draudimo bendrovės BTA Transporto draudimo žalų skyriaus vadovas Andrius Gasparavičius įspėja, kad tokiame šurmulyje net ir menkiausia vairuotojo klaida gali brangiai kainuoti – ne tik apgadintu automobiliu, bet ir kur kas skaudesnėmis pasekmėmis.
„Prie mokyklų ir kitų ugdymo įstaigų susidaro specifinės eismo sąlygos – per trumpą laiką į palyginti nedidelę teritoriją suvažiuoja daug automobilių, o kartu intensyviai juda vaikai ir jų tėvai. Tokiose vietose ypač dažni nedidelių greičių eismo įvykiai, susiję su manevravimu ribotoje erdvėje“, – sako A. Gasparavičius.
Anot JUDU Darnaus judumo organizavimo skyriaus vadovo Donato Dirginčiaus, siekiant sumažinti automobilių spūstis prie ugdymo įstaigų ir sudaryti sąlygas tėvams saugiau išleisti vaikus, Vilniuje dar 2017 metais pradėtos įrenginėti specialios trumpalaikio sustojimo vietos, vadinamos „Tėvelių stotelėmis“ arba „Kiss & Ride“.
„Šiuo metu sostinėje yra net 717 tokių vietų prie 147 ugdymo įstaigų. Vis dėlto net ir tokia infrastruktūra ne visada padeda išvengti iššūkių, ypač kai vienu metu prie mokyklos susirenka daug automobilių, o tėvai stengiasi vaikus išleisti kuo arčiau įėjimo, tad raginame tėvus sustoti tik tam skirtose vietose ir paisyti nurodyto stovėjimo laiko. Jeigu automobilį paliekate ribotojo, 15 minučių, stovėjimo zonoje – nepamirškite palikti laikroduko ar lapelio su užrašytu sustojimo laiku”, – sako D. Dirginčius.
Kai mokyklos prieigos virsta kliūčių ruožu
Pasak A. Gasparavičiaus, prie ugdymo įstaigų vietos trūkumas ir rytinis skubėjimas tampa tikru išbandymu vairuotojams, o neretai ir eismo įvykių priežastimi.
„Tipinės situacijos – kliudomi stovintys automobiliai, susidūrimai išvažiuojant iš stovėjimo vietų, važiuojant atbuline eiga ar bandant prasilenkti siauruose pravažiavimuose. Nors tokių įvykių metu dažniausiai apgadinamos transporto priemonės, gerokai didesnį susirūpinimą kelia galimi susidūrimai su pėsčiaisiais, ypač vaikais, kurių elgesys eisme ne visada yra lengvai prognozuojamas“, – aiškina BTA Transporto draudimo žalų skyriaus vadovas.
Viena pavojingiausių situacijų susidaro tada, kai vairuotojas sustoja ne prie šaligatvio, o važiuojamojoje dalyje. Tokiu atveju vaikas juda tarp automobilių, o sustojusią transporto priemonę apvažiuojantis vairuotojas gali jo laiku nepastebėti.
„Ne mažiau pavojingi ir manevrai atbuline eiga. Prie mokyklų nuolat zujant vaikams, mažesnio ūgio mokiniai gali lengvai praslysti pro vairuotojo akis ir atsidurti sunkiai pastebimoje zonoje. Todėl net ir galinio vaizdo kamera neturėtų tapti vieninteliu vairuotojo pagalbininku – prieš pajudant būtina įsitikinti, kad už automobilio nieko nėra“, – akcentuoja A. Gasparavičius.
Viena sutaupyta minutė – dešimt papildomų rūpesčių
Nors rytinis pikas prie mokyklų dažniausiai siejamas su skubančiais tėvais, iššūkių kyla ir pasibaigus pamokoms. Vieni vaikų atvyksta pasiimti iškart po pamokų, kiti – po būrelių. Todėl intensyvesnis eismas skirtingu dienos metu susidaro ne tik prie bendrojo ugdymo mokyklų, bet ir prie muzikos, sporto mokyklų bei kitų vaikų užimtumo centrų.
Svarbu atskirti trumpą sustojimą vaikui įlaipinti ar išlaipinti nuo laukimo, kol baigsis pamoka ar būrelis. Kaip teigia JUDU Darnaus judumo organizavimo skyriaus vadovas D. Dirginčius, Vilniuje yra dviejų tipų „Kiss & Ride“ vietos. Vienose leidžiama stovėti ne ilgiau kaip 15 minučių, kitose galima tik trumpam sustoti vaikui įlaipinti ar išlaipinti, tačiau likti stovėti draudžiama.
Jei vieta skirta tik vaikui įlaipinti ar išlaipinti, joje negalima laukti, kol vaikas ateis iš užsiėmimo. Tokiu atveju reikėtų pasirinkti kitą leistiną stovėjimo vietą ir iš anksto susitarti, kur su vaiku susitikti. Be to, D. Dirginčius pabrėžia, kad norint išvengti rytinių ar vakarinių spūsčių prie mokyklų – pravartu rinktis ir viešąjį transportą. Mokiniams keliaujant Vilniaus viešuoju transportu taikomos specialios lengvatos: 1–4 klasių mokiniai gali įsigyti specialų metinį „Pradinuko“ bilietą, kainuojantį vos 10 eurų. Jis suteikia teisę visus metus neribotai naudotis sostinės viešuoju transportu. Vyresniems, 8–18 metų amžiaus, moksleiviams taikoma 80 proc. nuolaida viešojo transporto bilietams.
„Prie mokyklų neretai susidaro paradoksali situacija – bandydami sutaupyti kelias minutes, vairuotojai patys prisideda prie spūsčių susidarymo. Vienas automobilis, laukiantis vaiko netinkamoje vietoje, priverčia kitus vairuotojus manevruoti, apvažiuoti kliūtį ar važiuoti atbulomis. Taip iš pažiūros nekaltas sustojimas gali sukelti visą grandinę rizikingų situacijų. Todėl kartais greičiausias ir saugiausias būdas pasiimti vaiką – ne laukti prie pat mokyklos durų, o susitarti dėl susitikimo vietos kiek atokiau“, – pažymi A. Gasparavičius.
Arčiau mokyklos durų – ar arčiau nelaimės?
Pasak A. Gasparavičiaus, intensyvus automobilių ir pėsčiųjų judėjimas kartu su prastesniu matomumu šaltuoju metų laiku didina eismo įvykių riziką. Vairuotojams sunkiau pastebėti pėsčiuosius, ypač vilkinčius tamsius drabužius, o dėl lietaus, rūko, sniego ar slidžios dangos gali pailgėti stabdymo kelias.
„Prastesnio matomumo sąlygomis ypač svarbu, kad automobiliai nebūtų paliekami vietose, kur užstoja pėsčiųjų perėjas ar mokyklos prieigas. Net ir trumpam sustojusi transporto priemonė gali apsunkinti galimybę laiku pastebėti iš už jos pasirodantį vaiką. Vairuotojai turėtų pasirinkti ne tik leistiną, bet ir realias eismo sąlygas atitinkantį saugų greitį, išlaikyti didesnį atstumą bei įvertinti galimybę, kad vaikas gali netikėtai pasirodyti iš už stovinčio automobilio“, – akcentuoja ekspertas.
Jis priduria, kad saugesnė kelionė į mokyklą prasideda dar prieš įsėdant į automobilį. Tėvams verta iš anksto numatyti, kur jie sustos, kurioje pusėje vaikas išlips ir kokiu keliu nueis iki mokyklos.
„Mokyklos durys neturėtų tapti finišo linija, kurią tėvai bet kokia kaina stengiasi pasiekti automobiliu. Kartais kur kas išmintingiau sustoti kiek atokiau ir likusius kelis šimtus metrų įveikti pėsčiomis. Juk kelios sutaupytos minutės nevertos rizikos, kad kelionė į mokyklą ar iš jos baigsis eismo įvykiu. Svarbiausia ne tai, kaip arti įėjimo pavyko privažiuoti, o tai, kad vaikas mokyklą pasiektų ir namo grįžtų saugiai“, – pabrėžia A. Gasparavičius.
Kad kelionė į mokyklą būtų kuo saugesnė, JUDU kartu su Vilniaus miesto savivaldybe šį rugsėjį pradėjo bandomąjį projektą – prie Vilniaus mokyklų įrengtas išskirtinis ženklinimas, padėsiantis vairuotojams anksčiau pastebėti mokyklos aplinką ir priminsiantis joje būti atidesniems.
Naujas ženklinimas nekeičia galiojančių eismo taisyklių ir nenustato papildomų ribojimų. Jis papildo prie mokyklų jau taikomas saugaus eismo priemones ir padeda vairuotojams anksčiau atkreipti dėmesį į mokyklos aplinką.
