Rudens transporto žalų anatomija: žalų skaičius šoktelėjo penktadaliu

Kartu su rudeniu į didžiųjų miestų gatves sugrįžusios spūstys tapo ne tik vairuotojų kantrybės išbandymu – intensyvesnis eismo ritmas atsispindėjo ir draudikų statistikoje. Draudimo bendrovės BTA duomenimis, šių metų rugsėjį registruota daugiau kaip 6 tūkst. transporto žalų – 21,2 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Vis dėlto, anot eksperto, vien intensyvesniu eismu šių skaičių paaiškinti negalima – ne mažiau svarbūs ir kasdieniai vairuotojų įpročiai bei klaidos, kurių pasekmės kartais būna gerokai didesnės, nei galima tikėtis iš pirmo žvilgsnio.

Pasak BTA draudimo Transporto draudimo žalų skyriaus vadovo Andriaus Gasparavičiaus, būtent rudens pradžioje vairuotojams tenka iš naujo prisitaikyti prie pasikeitusio kasdienio ritmo, o intensyvesnis eismas reikalauja dar didesnio dėmesingumo ir gebėjimo laiku reaguoti į netikėtas situacijas kelyje.

„Įprasta, kad šiuo metų laiku padaugėja kelionių į darbus, universitetus, mokyklas ar darželius. Vairuotojams tenka dažniau manevruoti ankštose stovėjimo aikštelėse, prisitaikyti prie intensyvesnių transporto srautų ir skirtingų vairavimo įpročių, nes gatvėse susitinka įvairios patirties vairuotojai. Tokiose situacijose kartais užtenka vos akimirkai nukreipti dėmesį ar netinkamai įvertinti atstumą iki kito automobilio, kad kelionė baigtųsi apgadinimais“, – sako A. Gasparavičius.

Popietės ir darbo dienos – kada automobiliams kliuvo dažniausiai?

Nors savaitgaliai šalies keliuose taip pat neapsieina be nemalonių staigmenų, rugsėjo žalų statistikoje gerokai ryškesnį pėdsaką paliko darbo dienos. Iš rugsėjį registruotų transporto žalų daugiau kaip 3,4 tūkst. teko darbo dienoms, o savaitgaliams – beveik 700.

Įdomu ir tai, kad pagal pranešimuose nurodytą įvykių laiką beveik pusė (45 proc.) jų buvo siejamos su laikotarpiu nuo vidurdienio iki 18 valandos, o tarp savaitės dienų bendru žalų skaičiumi išsiskyrė antradieniai ir trečiadieniai.

„Nors dažnai daugiausia dėmesio skiriame rytinėms spūstims, budrumo nereikėtų prarasti ir įdienojus. Intensyviame miesto eisme net ir nedidelės vairuotojų klaidos gali baigtis apgadintais automobiliais. Pavyzdžiui, persirikiuojant neįsitikinama, kad manevras saugus, važiuojama pernelyg arti priekyje esančio automobilio arba neįvertinamas atstumas manevruojant stovėjimo aikštelėje. Tokiose situacijose susidūrimai dažnai būna nestiprūs, tačiau net ir nedideli apgadinimai gali pareikalauti nemažų remonto išlaidų“, – pažymi A. Gasparavičius.

Vilniuje žalų skaičius šoktelėjo daugiau nei perpus

Rugsėjo žalų statistikoje ypač išsiskyrė Vilnius – sostinėje BTA registravo daugiau kaip 1,5 tūkst. transporto žalų, net 54 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Kaune jų fiksuota beveik 800, Klaipėdoje – daugiau nei 300.

Žalų pranešimuose vis kartojosi ir gerai miestiečiams pažįstami gatvių pavadinimai: Vilniuje – Ukmergės, Ozo ir Žirmūnų gatvės bei Savanorių ir Laisvės prospektai, Kaune – Savanorių prospektas ir Raudondvario plentas, o Klaipėdoje – Taikos prospektas.

Vis dėlto, pasak BTA draudimo eksperto, didesnis žalų skaičius tam tikrose gatvėse savaime nereiškia, kad jos pavojingesnės už kitas – didžiausią įtaką tam daro intensyvesni kasdieniai transporto srautai.

„Gatvėse, kuriose eismas intensyvesnis, natūraliai fiksuojama ir daugiau eismo įvykių. Tai primena, kad net ir kasdien važiuojant tuo pačiu, gerai pažįstamu maršrutu neverta prarasti budrumo, ypač ten, kur tenka dažnai stabdyti, persirikiuoti ar stebėti kelias eismo juostas vienu metu“, – sako A. Gasparavičius.

Menkas bakstelėjimas – tūkstantinė remonto sąskaita

Vis dėlto, ne kiekvienas eismo įvykis baigiasi smarkiai apgadintu automobiliu. Kartais po susidūrimo atrodo, kad pakaks pakeisti vieną detalę ar pataisyti nedidelį įlenkimą. Tačiau, kaip rodo BTA praktika, tikroji remonto kaina gali paaiškėti gerokai vėliau

Vienas tokių atvejų – BTA draudimo registruotas įvykis, kai automobilis „Volvo“ pariedėjo atgal ir lengvai atsirėmė į už jo stovėjusį „Kia“. Iš pirmo žvilgsnio apgadinimas atrodė menkas – buvo vos įlenktas plastikinis dangtelis, todėl manyta, kad remontas galėtų kainuoti vos kelis šimtus eurų. Tačiau išsamiau apžiūrėjus automobilį paaiškėjo, kad „Volvo“ vilkimo kablys kliudė ne tik plastikinį dangtelį ir groteles, bet ir po jomis įrengtą atstumo palaikymo sistemos radarą.

„Šiuolaikiniuose automobiliuose už, atrodytų, paprastų plastikinių detalių slepiasi įvairūs jutikliai ir elektroninės sistemos. Šiuo atveju teko keisti ne tik groteles, bet ir radaro tvirtinimo elementus, atlikti sistemos kalibravimą, kurį galėjo atlikti tik oficialus „Kia“ atstovas. Taip vos juntamas bakstelėjimas virto tūkstantine remonto sąskaita“, – pasakoja A. Gasparavičius.

Pasak jo, net ir po nedidelio susidūrimo reikėtų tinkamai užfiksuoti įvykio aplinkybes, nufotografuoti automobilių apgadinimus ir užpildyti eismo įvykio deklaraciją, jei pagal aplinkybes ją galima pildyti.

„Dažnai po nedidelio susidūrimo norisi kuo greičiau tęsti kelionę. Tačiau skubėjimas vėliau gali sukelti papildomų rūpesčių, ypač jeipaaiškėja daugiau pažeidimų, nei buvo pastebėta iš pradžių. Todėl svarbiausia tinkamai užfiksuoti aplinkybes ir neskubėti patiems nustatyti nuostolių dydžio – tik išsamiai įvertinus automobilio būklę galima nustatyti tikrąją patirtą žalą“, – pabrėžia BTA draudimo Transporto draudimo žalų skyriaus vadovas.