Kasdienės traumos – nekasdieniškos pasekmės: draudimo išmokos auga sparčiau nei įvykių skaičius

Įprastą gyvenimo ritmą dažnai priimame kaip savaime suprantamą – planuojame darbus, laiką su šeima ir laisvalaikį, retai susimąstydami, kaip greitai šiuos planus gali tekti keisti. Trauma ar liga gali ne tik laikinai sutrikdyti įprastą gyvenimo ritmą, bet ir sukelti finansinių iššūkių. Sveikimo laikotarpiu gali prireikti reabilitacijos, dažnesnių vizitų gydymo įstaigose, taip pat tenka iš naujo derinti darbo ir šeimos įsipareigojimus. Lyginant su praėjusiais metais, šiemet BTA fiksavo daugiau tiek traumų, tiek kritinių ligų atvejų, tačiau dar ryškiau augo su jais susijusių draudimo išmokų mastas.

Per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius bendrovė registravo beveik 4,6 tūkst. traumų atvejų – 13 proc. daugiau nei prieš metus. Dėl šių atvejų išmokėta daugiau kaip 1,2 mln. eurų, arba beveik penktadaliu daugiau nei prieš metus, o vidutinė išmoka padidėjo apie 7 proc.

„Asmens draudimo išmoka nėra tiesiog kompensacija už konkrečią gydymo sąskaitą . Gavęs išmoką žmogus pats sprendžia, kaip ją panaudoti – reabilitacijai, papildomoms sveikatos paslaugoms, kelionėms į gydymo įstaigą, pagalbai namuose ar kasdienėms išlaidoms. Tuo asmens draudimas skiriasi nuo sveikatos draudimo, kuriuo paprastai apmokamos konkrečios paslaugos ar patirtos išlaidos“, – sako BTA draudimo Žalų reguliavimo departamento direktorė Karolina Emanuelė Karpova.

Sunkios traumos – ir kasdienėse situacijose

Augančias išmokas lemia ne tik didelės nelaimės, bet ir paprastos kasdienės situacijos. Daugiau nei 5 tūkst. eurų išmokėta žmogui, kuris pakeliui į darbą paslydo ant ledo ir susilaužė šlaunikaulį –  jam prireikė klubo sąnario keitimo operacijos. Panašaus dydžio išmokos skirtos ir dėl automobilių stovėjimo aikštelėje bei slidinėjant patirtų lūžių.

Viena didesnių išmokų vaikų ir paauglių grupėje, siekusi beveik 5 tūkst. eurų, skirta vaikui, kuris krito važiuodamas dviračiu. Ligoninėje jam buvo nustatytas kaukolės lūžis, dėl kurio prireikė operacijos.

„Paslydimas ant ledo, neatsargus žingsnis nuo šaligatvio ar kritimas slidinėjant – iš pirmo žvilgsnio įprastos situacijos, tačiau visais šiais atvejais prireikė sudėtingesnio gydymo. “, – teigia K. E. Karpova.

Vaikų grupėje išmokų suma augo sparčiau nei traumų skaičius

Jaunesnių nei 18 metų asmenų grupėje registruotų traumų skaičius padidėjo 8 proc., o išmokėta suma – 17 proc. Vis dėlto šis skirtumas savaime nereiškia, kad vaikų traumos tapo sunkesnės. Bendram išmokų dydžiui įtakos turi ne tik sužalojimų pobūdis, bet ir pasirinktos draudimo sumos.

Vaiko trauma dažnai keičia ne tik jo paties, bet ir visos šeimos kasdienybę. Gydymo ir reabilitacijos laikotarpiu gali keistis įprasta šeimos rutina, atsirasti daugiau priežiūros, logistikos ir kasdienių rūpesčių.

„Kai traumą patiria vaikas, jos poveikį dažnai pajunta visa šeima. Tėvams gali tekti derinti darbą su vaiko priežiūra, dažniau vykti į gydymo įstaigas ar pasirūpinti papildoma pagalba namuose, todėl išmoką šeima gali skirti tuo metu svarbiausiems poreikiams“, – sako K. E. Karpova.

Žalų skaičius ir išmokų suma ne visada auga vienodai

Didžiausias  traumų skaičiaus augimas užfiksuotas kovą, kai jų registruota trečdaliu daugiau nei prieš metus, o išmokėta suma padidėjo daugiau kaip 40 proc. Vasarį atotrūkis buvo dar ryškesnis: traumų skaičius augo maždaug penktadaliu, tačiau išmokų suma – beveik 60 proc. Prie augimo prisidėjo ir šaltajam sezonui būdingos traumos – paslydimai ant ledo, kritimai bei slidinėjant patirti lūžiai.

Vertinant visus analizuotus asmens draudimo atvejus, didžiausia išmoka siekė 30 tūkst. eurų ir buvo susijusi su apdraustojo žūtimi per eismo įvykį. Didžiausia dėl traumos išmokėta suma siekė beveik 9 tūkst. eurų – ji skirta po automobilio avarijos.

„Mirties, traumos ir kritinių ligų išmokos siejamos su skirtingomis rizikomis, todėl jų nereikėtų tiesiogiai lyginti. Galutinė suma priklauso nuo žmogaus pasirinktos draudimo sumos ir konkretaus įvykio aplinkybių. Pavyzdžiui, per eismo įvykį gali būti patiriami keli skirtingi sužalojimai, kurių kiekvienas įvertinamas atskirai“, – paaiškina K. E. Karpova.

Kritinių ligų apsauga pasirenkama atskirai

Asmens draudimas gali būti aktualus ne tik patyrus traumą. Jei sutartyje pasirinkta kritinių ligų apsauga, išmoka gali būti mokama diagnozavus konkrečiose draudimo sąlygose nurodytą ligą. Vien draudimas nuo nelaimingų atsitikimų savaime nereiškia, kad žmogus yra apsidraudęs ir kritinės ligos atveju.

Per pirmuosius aštuonis 2026 m. mėnesius BTA registravo daugiau nei 150 kritinių ligų atvejų – 12 proc. daugiau nei prieš metus. Šioje statistikoje matyti skirtingos diagnozės – nuo onkologinių ligų iki insulto. Vienu atveju žmogus į gydytojus kreipėsi pastebėjęs guzelį po žandikauliu. Atlikus biopsiją jam buvo diagnozuota limfoma, o draudimo išmoka siekė 8 tūkst. eurų. Didesnių išmokų taip pat skirta dėl insulto ir stemplės vėžio.

„Kritinių ligų sąrašas ir jų apibrėžimai pateikiami draudimo sąlygose, todėl renkantis šią apsaugą svarbu su jais susipažinti. Tai leidžia iš anksto suprasti, kokiais atvejais būtų mokama išmoka ir kokių medicininių dokumentų reikėtų diagnozei patvirtinti“, – sako K. E. Karpova.

Nors traumos ir kritinės ligos – skirtingos rizikos, abi gali netikėtai pakeisti įprastą žmogaus gyvenimo ritmą. Iš anksto įvertinus galimas rizikas, pasirūpinus tinkama draudimo apsauga ir žinant, kokiais atvejais ji galioja, netikėtas sveikatos sutrikimas gali tapti mažesniu finansiniu iššūkiu.