Elektros laidai iš 90-ųjų: kada baigiasi nostalgija ir prasideda rizika?

Sena sodyba daugeliui asocijuojasi su ramybe ir poilsiu toliau nuo miesto šurmulio. Tačiau kartu su autentiška medine troba ar dešimtmečius skaičiuojančiu sodo nameliu naujieji savininkai dažnai paveldi ir nematomą palikimą – seną elektros instaliaciją. Draudimo bendrovės BTA duomenimis, elektros gedimai išlieka viena dažniausių gaisrų priežasčių gyvenamuosiuose namuose, sodybose ir sodo nameliuose, todėl specialistai ragina elektros sistemą vertinti taip pat rimtai, kaip ir stogą ar pamatus.

„Žmonės, įsigiję seną sodybą, dažniausiai pirmiausia planuoja stogo remontą, fasado atnaujinimą ar šildymo sistemos keitimą. Vis dėlto praktika rodo, kad viena didžiausių rizikų dažnai slepiasi ten, kur jos nesimato – sienose ir palėpėse. Daugelis sodybų buvo projektuotos laikais, kai namuose nebuvo nei šilumos siurblių, nei elektrinių boilerių, nei kitų galingų prietaisų, todėl šiandien jų elektros sistemos neretai dirba gerokai didesnėmis apkrovomis nei buvo numatyta“, – sako BTA draudimo Žalų departamento direktorė Karolina Emanuelė Karpova.

Dešimtmečius skaičiuojantys laidai

Vilniaus technologijų ir inžinerijos (TECHIN) mokymo centro Inžinerijos kompetencijų centro vadovo Gintauto Dervinio teigimu, vien tai, kad elektros instaliacija nebuvo keista nuo 1980–1990 metų, jau yra rimtas signalas atlikti profesionalų vertinimą.

„30–50 metų senumo elektros instaliacijoje gali būti susidėvėjusi laidų izoliacija, oksidavęsi kontaktai, pasenusios apsaugos priemonės, nepakankamas įžeminimas arba jo nebuvimas. Jeigu instaliacija yra iš 1980–1990 m. laikotarpio ir niekada nebuvo kapitaliai atnaujinta, verta planuoti bent dalinę modernizaciją, o dažnai ir visišką keitimą. Rizika ypač didelė mediniuose pastatuose“, – teigia G. Dervinis.

Pasak jo, pavojus dažniausiai neatsiranda staiga. Dauguma elektros sukeltų gaisrų prasideda nuo ilgą laiką nepastebimų problemų – susidėvėjusių laidų, netinkamų jungčių ar kontaktų kaitimo.

Pirmieji signalai, kurių nereikėtų ignoruoti

Pasak G. Dervinio, apie galimus elektros sistemos gedimus dažnai įspėja iš pirmo žvilgsnio nereikšmingi ženklai.

„Vieni ryškiausių – svilėsių kvapas, mirksinčios lemputės, spragsinčios rozetės, dažnai išsijungiantys automatiniai jungikliai ar kaistantys elektros lizdai. Pastebėjus bent vieną iš šių požymių, problemos nereikėtų atidėlioti – tai gali būti ankstyvas perkaitimo arba trumpojo jungimo ženklas“, – pabrėžia G. Dervinis.

BTA žalų praktikoje netrūksta atvejų, kai gyventojai iš pradžių pajuto tik svilėsių kvapą ar pastebėjo dūmus palėpėje, tačiau vėliau paaiškėjo, kad degė elektros laidai ir šalia jų esančios konstrukcijos. Ypač skaudžių nuostolių patiriama sodybose, kuriose negyvenama nuolat – gaisrai dažnai pastebimi tik tada, kai pastatas jau dega atvira liepsna.

„30 metų veikia“ – ne argumentas

Anot G. Dervinio, senose sodybose specialistai vis dar aptinka itin kūrybiškų sprendimų: rankomis susuktų laidų jungčių, vielute „sutaisytų“ saugiklių, kabelių, pravestų šalia krosnių ar paslėptų po grindimis be apsauginių dėžučių.

„Dažnai savininkas mano, kad viskas gerai, nes taip padaryta jau 30 metų ir viskas veikia. Elektrosaugos kontekste tai nėra patikimumo įrodymas. Kartais tai reiškia tik tiek, kad iki šiol pasisekė išvengti gedimo“, – sako ekspertas.

K. E. Karpova priduria, kad senos elektros instaliacijos problemos dažnai nematomos plika akimi.

„Dažniausiai apie problemą sužinoma, kai pasirodo dūmai ar liepsna. Nors visų rizikų pašalinti neįmanoma, reguliari elektros sistemos priežiūra ir profesionali patikra gali gerokai sumažinti gaisro tikimybę. O jei nelaimė vis dėlto įvyksta, būsto draudimas padeda greičiau atkurti prarastą turtą ir apsaugo nuo finansinių pasekmių, kurios po gaisro gali būti ypač skaudžios“, – akcentuoja ji.

Nauji savininkai dažnai daro tą pačią klaidą

Anot G. Dervinio, įsigijus seną sodybą ar perėmus šeimos sodo namelį, elektros sistemos patikra turėtų būti vienas pirmųjų darbų. Dažnai nauji savininkai pradeda nuo kosmetinių pokyčių – perdažo sienas, keičia grindis ar tvarko aplinką, tačiau tikroji rizika gali slėptis po tinku.

„Pirmasis ir svarbiausias žingsnis – pasamdyti profesionalų elektriką, kuris specialiais prietaisais patikrins laidų izoliacijos būklę, įžeminimą, apsauginių automatų veikimą ir įvertins, ar instaliacija apskritai pritaikyta šiandieninėms apkrovoms. Senose sodybose dažnai atsiranda elektriniai boileriai, šilumos siurbliai, indukcinės kaitlentės ir kiti galingi prietaisai, kurių projektuojant niekas nebuvo numatęs“, – sako G. Dervinis.

BTA duomenimis, nemažai elektros sukeltų gaisrų prasideda būtent dėl perkrautų ar susidėvėjusių sistemų. Todėl specialistai rekomenduoja ne tik įvertinti laidų būklę, bet ir pasirūpinti šiuolaikinėmis apsaugos priemonėmis – nuotėkio relėmis, viršįtampių apsauga bei reguliaria elektros skydinės priežiūra. Ne mažiau svarbu atsakingai naudoti didelės galios prietaisus ir neapkrauti senų ar neaiškios būklės prailgintuvų.