Kai orai perima vairą: ūkininkams kasmet tenka spręsti vis kitą galvosūkį

Lietuvos ūkininkams vis dažniau tenka planuoti sezoną ne pagal vieną aiškiai numatomą pavojų. Švelnesnės žiemos, ankstyvesnė vegetacija, pavasarinės šalnos, sausi laikotarpiai, staigios liūtys, audros ir kruša keičia augalininkystės ūkių rizikų žemėlapį. BTA draudimo duomenys rodo, kad 2022–2025 m. pasėlių žaloms atlyginti išmokėta daugiau kaip 2 mln. eurų, o didžiausią finansinį poveikį kasmet lėmė vis kitas orų reiškinys.

Per ketverius metus BTA fiksavo 174 apmokėtas pasėlių žalas, susijusias su šalnomis, kruša, lietumi ir audromis. Pagal išmokėtas sumas daugiausia nuostolių 2022–2025 m. lėmė kruša – apie 594 tūkst. eurų, šalnos ir iššalimas – apie 531 tūkst. eurų, liūtys ir lietus – apie 491 tūkst. eurų, o audros – apie 403 tūkst. eurų. Pagal žalų dažnį išsiskyrė liūtys ir lietus – ši rizika sudarė beveik pusę visų apmokėtų žalų.

„Pasėlių draudime labai aiškiai matome, kad didžiausia žala dažnai susiformuoja per labai trumpą laiką. Ūkininkas visą sezoną gali būti investavęs į sėklas, trąšas, augalų apsaugą ir žemės ūkio technikos darbus, tačiau viena stipri kruša, audra ar šalna gali per kelias minutes nubraukti didelę dalį laukto rezultato. Todėl tokiose situacijose kalbame ne tik apie sugadintą derlių, bet ir apie viso sezono finansinę riziką“, – sako BTA draudimo rizikų valdymo departamento direktorė Ana Variakojienė.

Kasmet ūkininkams smogia vis kita stichija

BTA draudimo duomenimis, 2022 m. didžiausią išmokų dalį sudarė liūtys ir lietus, 2023 m. išsiskyrė kruša, 2024 m. – audros, o 2025 m. daugiausia nuostolių lėmė šalnos, sukėlusios augalų iššalimą. Pasak A. Variakojienės, ši dinamika svarbi ne tik dėl išmokų dydžio, bet ir dėl to, kad ūkiams kasmet tenka susidurti su skirtingo pobūdžio rizikomis.

„Ūkininkui sudėtingiausia tai, kad klimato rizikos pasėliams tampa vis mažiau nuspėjamos – jos skiriasi tiek pasireiškimo laiku, tiek poveikiu. Liūtis dažnai reiškia ne tik užmirkusį lauką, bet ir suprastėjusią derliaus kokybę ar vėluojančius darbus. Kruša gali mechaniškai sunaikinti augalus per kelias minutes, o pavasarinės šalnos pažeisti augalus jautriausiu jų vystymosi metu. Kiekvienas toks scenarijus ūkiui reiškia skirtingą, bet finansiškai reikšmingą žalą“, – sako ji.

Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos ekspertas ir agroekologijos grupės vadovas Justas Gulbinas teigia, kad tokia dinamika atspindi ne vien klimato šiltėjimą, bet ir besikeičiantį kritulių bei temperatūrų režimą.

„Remiantis Lietuvos klimatologų įžvalgomis, Lietuvoje stebime ne tik didėjančią vidutinę oro temperatūrą ir ilgesnį vegetacijos sezoną, bet ir vis didesnį orų nepastovumą. Daugėja situacijų, kai po ilgesnio sauso laikotarpio iškrenta labai intensyvūs krituliai, žiemos tampa švelnesnės ir nepastovesnės, o pavasarinės šalnos vis dar gali padaryti nemažai žalos“, – sako J. Gulbinas.

Panevėžio rajono ūkininko ir agronomo Mindaugo Stankūno teigimu, ūkiuose šie pokyčiai jaučiami labai praktiškai – sezonai tapo gerokai mažiau prognozuojami. Šiemet, pasak ūkininko, ankstyvas šalnas pakeitė sausas gegužės mėnuo, o vėliau – gausūs krituliai ir stiprus vėjas. Labiausiai nuo audrų nukentėjo žirniai, dalyje laukų išgulė žieminiai kviečiai, žieminiai rapsai ir vasariniai miežiai.

„Pastaraisiais metais turėjome vėlyvų šalnų žalų žieminiuose rapsuose. 2025 metų balandžio pabaigoje vėlyvesnės brandos žieminiai rapsai, kurie tuo metu buvo stiebo augimo tarpsnyje, buvo pažeisti vėlyvųjų šalnų, todėl praradome apie 30 proc. derliaus. 2023 metų rugpjūčio 7 d. nukentėjome nuo krušos per derliaus nuėmimo darbus, kai iš miežių varpų buvo išdaužyta apie 15–20 proc. grūdų ant žemės. Juos turėjome palikti ant dirvos paviršiaus, nes vykdant kūlimo darbus jų surinkti jau buvo neįmanoma“, – pasakoja M. Stankūnas.

Svarbiausia investicija – ūkio atsparumas

Pasak J. Gulbino, ekstremalūs orai verčia ūkius daugiau dėmesio skirti ne tik einamojo sezono darbams, bet ir ilgalaikiam atsparumui. Vienas svarbiausių veiksnių, jo teigimu, yra dirvožemio būklė: nuo jos priklauso, kaip laukas reaguoja į du kraštutinius scenarijus – vandens perteklių ir drėgmės trūkumą.

„Manau, kad viena svarbiausių investicijų šiandien yra sveikas dirvožemis. Jei dirvožemis nualintas, suslėgtas ir jame mažai organinės medžiagos, stiprių liūčių metu dirvožemis nebesugeba sugerti vandens – jis nubėga paviršiumi kartu išplaudamas derlingiausią dirvos sluoksnį. O sausros metu toks dirvožemis labai greitai išdžiūsta“, – teigia aplinkosaugos ekspertas.

BTA atstovės teigimu, kelerių metų žalų tendencijos rodo, kad ekstremalūs orai ūkininkams tampa nebe pavieniais išimtiniais atvejais, o nuolatine veiklos planavimo dalimi. Todėl draudimo vaidmuo tampa svarbus ne tik kompensuojant patirtus nuostolius, bet ir vertinant, kokios rizikos konkrečiam ūkiui gali būti finansiškai jautriausios.

„Draudimas nesustabdo šalnos, krušos ar liūties, bet gali padėti ūkiui atlaikyti finansinį smūgį. Kai tokie įvykiai tampa vis mažiau nuspėjami, rizikų valdymas tampa tokia pat svarbia ūkio dalimi kaip sėja, tręšimas ar derliaus nuėmimas“, – sako ji.