Kamščiai sugrįžo anksčiau: vairuotojų išgyvenimo gidas

Rugsėjis dar neprasidėjo, o didmiesčių gatvės jau sufleruoja, ko galima bus tikėtis praėjus vasarai: paskutinėmis rugpjūčio savaitėmis iš atostogų grįžę vairuotojai kartu parsivežė ir kamščius. Socialiniuose tinkluose verda diskusijos, kas nemoka persirikiuoti, kas „užkišo“ sankryžą ir kodėl niekas neįleidžia. Tad prieš tikrąjį rugsėjo eismo egzaminą pats metas nupūsti dulkes nuo vairavimo pradžiamokslio ir prisiminti, jog intensyviame eisme neužtenka tik važiuoti pagal taisykles.

BTA draudimo duomenimis, pasibaigus vasarai žalų keliuose skaičius pastebimai ūgteli. 2025 m. rugpjūtį visoje Lietuvoje buvo registruotos 4,6 tūkst. žalų, o rugsėjį – daugiau kaip 5 tūkst.

„Rugsėjį matomas žalų skaičiaus augimas nestebina – po vasaros vienu metu pasikeičia visas eismo ritmas. Į gatves grįžta didesni automobilių srautai, vėl intensyvėja rytinis ir vakarinis pikas, o vairuotojams tenka dalytis keliu su daugiau pėsčiųjų, dviratininkų ir paspirtukų vairuotojų. Kai eismas tampa intensyvesnis, sumažėja ir erdvės klaidoms – per mažas atstumas, pavėluotas stabdymas ar neatidus persirikiavimas daug greičiau gali baigtis susidūrimu“, – pastebi BTA draudimo žalų reguliavimo departamento direktorė Karolina Emanuelė Karpova.

Vairavimo mokyklos „Rigveda“ projektų vadovas mokymams Dalius Bajorūnas sako, kad vasarai pasibaigus vairuotojams pirmiausia tenka prisitaikyti prie gerokai išaugusio eismo intensyvumo.

„Tokiomis sąlygomis ypač svarbūs tampa iš pirmo žvilgsnio elementarūs dalykai – saugus greitis ir atstumas, tinkamas įspėjamųjų signalų naudojimas, atidumas bei didesnis dėmesys pažeidžiamiems eismo dalyviams“, – sako D. Bajorūnas.

Eismas – komandinis žaidimas

Pasak D. Bajorūno, intensyviame eisme problemų kyla ne tik dėl skubėjimo, bet ir dėl KET žinių spragų bei komunikacijos tarp vairuotojų trūkumo. Tai ypač pastebima persirikiuojant ar susiaurėjus eismo juostoms.

„Tokiose vietose svarbu prisiminti „užtrauktuko“ principą: kai viena eismo juosta tampa nepravažiuojama ir joje susidaro eilė, gretima juosta važiuojantis vairuotojas turi įleisti vieną automobilį – tokiu atveju automobilių eilės ženkliai sumažėtų. Laikantis saugaus atstumo ir įleidus pirmą prieš kliūtį esantį automobilį, srautas gali judėti sklandžiau“, – akcentuoja D. Bajorūnas.

K. E. Karpova atkreipia dėmesį, kad grįžus intensyviam rudens eismui verta sąmoningai rinktis kuo labiau prognozuojamą vairavimą. Kuo mažiau netikėtų manevrų tenka „iššifruoti“ aplinkiniams, tuo daugiau laiko jie turi tinkamai sureaguoti.

„Intensyviame eisme visi esame vienos sistemos dalis, todėl kartais kelių sekundžių kantrybė gali padėti išvengti eismo įvykio. Reikėtų palikti pakankamą atstumą iki priekyje važiuojančio automobilio, apie planuojamą manevrą signalizuoti iš anksto ir nesistengti užverti tarpo pamačius persirikiuoti norintį vairuotoją. Svarbiausia būti prognozuojamam – kuo aiškesni mūsų veiksmai kitiems, tuo mažiau staigaus stabdymo, pavojingų manevrų ir smulkių susidūrimų“, – tvirtina K. E. Karpova.

Kelionę rugsėjį verta pradėti dar neišvažiavus iš namų

Prie pasikeitusio eismo ritmo galima prisitaikyti dar prieš sėdant į automobilį. Rugsėjį įprasta vasaros kelionė iki darbo ar ugdymo įstaigos gali užtrukti ilgiau, todėl skubėjimą kelyje padeda sumažinti paprastas sprendimas – kelionei iš anksto numatyti daugiau laiko.

K. E. Karpovos teigimu, papildomas laiko rezervas svarbus ne vien dėl komforto. Vėluojantis vairuotojas dažniau skuba, ieško galimybės aplenkti lėčiau važiuojančius, staigiau persirikiuoja ar nervinasi patekęs į spūstį.

„Rugsėjo pradžioje nereikėtų tikėtis, kad kelionė truks tiek pat, kiek liepą ar rugpjūtį. Jei įprastai iki darbo važiuojame 20 minučių, verta pasitikrinti situaciją keliuose ir išvažiuoti anksčiau. Turėdamas laiko rezervą vairuotojas gali ramiau reaguoti į spūstį, praleistą šviesoforo signalą ar netikėtą kliūtį. Kartais saugesnis vairavimas prasideda ne gatvėje, o dar namuose planuojant, kada iš jų išvažiuoti“, – rekomenduoja K. E. Karpova.

BTA duomenys rodo, kad rytinis skubėjimas atsispindi ir žalų statistikoje – 2025 m. rugsėjį visoje Lietuvoje nuo 7 iki 10 val. įvyko 669 draudžiamieji eismo įvykiai, dėl kurių registruotos žalos. Tai laikas, kai į gatves vienu metu išvažiuoja vykstantys į darbus, mokyklas ir darželius, todėl net nedidelis vėlavimas gali paskatinti skubėti.

Rugsėjo kamščių kaltininkų paieškos: ar tikrai kalti studentai?

Nors dėl rugsėjo kamščių neretai pirštu bedama į studentus, pasak K. E. Karpovos, eismo intensyvumą didina ne viena grupė.

„Rugsėjį visas miestas beveik vienu metu grįžta į įprastą ritmą, todėl gatvėse padaugėja ir automobilių, ir kitų eismo dalyvių. Be to, po vasaros pasikeičia pats kelionių pobūdis – daugiau žmonių tuo pačiu metu juda į darbus, mokyklas ar darželius. Tad svarbiau ne ieškoti, kas kaltas dėl kamščių, o priimti, kad pirmosiomis rudens savaitėmis kelionei reikės daugiau laiko ir kantrybės“, – akcentuoja K. E. Karpova.

D. Bajorūnas rugsėjį vairuotojams pataria prisiminti tris principus: pasikartoti KET, prie vairo neužsiimti pašaline veikla ir gerbti kitus eismo dalyvius. Ypač atidiems reikėtų būti prie mokyklų, darželių, pėsčiųjų perėjų bei dviračių takų.

„Kiekvieną dieną tenka bendrauti su vairuotojais, kurie kelia savo kvalifikaciją ir pastebiu, kad jų KET žinios tokios prastos, jog nesiskiria nuo tų, kurie mokosi pirmą kartą. Todėl gatvėse atsiranda daugiau chaoso. Pastebime, kad net ir patyrę vairuotojai pamiršta pagrindines manevravimo, lenkimo, važiavimo per sankryžas taisykles  –  tai iliustruoja ir šių metų tragiškų eismo įvykių statistika“, – pastebi D. Bajorūnas.