Vanduo sienų nepaiso: kokios žalos dažniausiai pasitaiko daugiabučiuose?

Gyvenant daugiabutyje su kaimynais dalijamės kiemu, laiptine, sienomis ar stogu, tačiau bendromis tampa ir netikėtos nelaimės. Draudikų duomenys rodo, kad dažniausiai kaimynus suveda ne bendruomenės šventės ar namo susirinkimai, o vandens išsiliejimo sukelti nutikimai. Kodėl būtent jie išlieka viena dažniausių problemų daugiabučiuose ir kokios kasdienės situacijos jas lemia?

BTA draudimo turto ir specialiųjų rizikų draudimų žalų skyriaus vadovo Mindaugo Ratkevičiaus teigimu, dažniausiai draudžiamaisiais įvykiais virsta iš pirmo žvilgsnio visiškai buitiškos situacijos.

„Dažniausiai susiduriame su trūkusiomis skalbimo mašinos ar klozeto žarnelėmis, prakiurusiais vamzdžiais, nesandariais dušais, sugedusiais maišytuvais ar vandens filtrais. Atrodo, kad tai nedidelis incidentas, tačiau daugiabutyje vanduo labai greitai randa kelią žemyn ir pasiekia kaimynų būstus“, – sako M. Ratkevičius.

Viena trūkusi žarnelė tampa keleto aukštų problema

Draudimo ekspertų teigimu, daugiausia rūpesčių daugiabučiuose sukelia būtent vandens užliejimai. Tokiais atvejais dažnai nukenčia ne tik kaltininko butas, bet ir vienas ar keli žemiau esantys būstai.

Pavyzdžiui, BTA duomenimis, 2023–2025 m. absoliuti dauguma civilinės atsakomybės žalų buvo susijusios būtent su vandens užliejimais ir santechnikos gedimais. 2023 m. tokių atvejų fiksuota virš 300, 2024 m. – beveik 400, o 2025 m. – virš 400.

„Vanduo gali sugadinti lubas, sienas, grindis, baldus, elektros instaliaciją ar šviestuvus. Kai kuriais atvejais jis pasiekia net kelis aukštus arba komercines patalpas pirmame aukšte. Tuomet nedidelė avarija viename bute tampa viso namo problema“, – pažymi ekspertas.

Keletas lašų virto penkiaženkle sąskaita

BTA praktikoje netrūksta pavyzdžių, kai iš pažiūros nereikšminga buitinė problema virto dideliais nuostoliais.

„Pavyzdžiui, vienu atveju trūkusi karšto vandens žarnelė virtuvėje užliejo ne tik klientės butą, bet ir kelis kaimyninius būstus. Bendra išmoka viršijo 10 tūkst. eurų. Kitu atveju gyvatuko vamzdžio avarija trečiame aukšte sugadino kelių žemiau esančių butų apdailą, o gaisro metu nuostoliai kilo ne tik dėl ugnies, bet ir dėl gesinimo vandens, kuris apliejo kaimynų būstus“, – pasakoja BTA draudimo turto ir specialiųjų rizikų draudimų žalų skyriaus vadovas.

Jis priduria, kad pasitaiko ir situacijų, kai kelių butų remontą tenka organizuoti dėl skalbimo mašinos žarnos ar po kriaukle dažnai naudojamos vandens žarnelės trūkimo.

Kaimynų remontas ne visuomet tik jų rūpestis

Nors daugelis gyventojų mano, kad nelaimės atveju nukentės tik jų pačių turtas, realybėje nuostolius patiria kelių butų savininkai.

„Civilinės atsakomybės draudimo dažniausiai prireikia tada, kai žala padaroma kaimynams. Tai gali būti trūkę vamzdžiai, žarnelės, gyvatukai, prakiurę tualeto bakeliai, sugedusios skalbimo mašinos ar tiesiog neapdairiai paliktas tekantis vanduo. Tokiais atvejais draudimas padeda išvengti situacijos, kai gyventojui iš savo kišenės tenka atlyginti kelių šimtų ar net kelių tūkstančių eurų nuostolius“, – sako M. Ratkevičius.

BTA duomenimis, vidutinė civilinės atsakomybės žala 2025 m. siekė 1150 eurus, o vidutinė vandens padaryta žala – 980 eurų.

„Brangiausios ir didžiausios nelaimės dažnai prasideda nuo smulkmenų, todėl reguliariai tikrinti santechnikos būklę, nepalikti be priežiūros veikiančių buitinių prietaisų ir pasirūpinti draudimo apsauga verta ne tik dėl savo turto, bet ir dėl gerų santykių su kaimynais“, – akcentuoja M. Ratkevičius.