Vien pokalbio apie sukčius gali nepakakti: beveik kas trečias mano, kad tėvai gali apsigauti

Apie sveikatą, buitį ar kasdienius rūpesčius su artimaisiais kalbėtis įprasta, tačiau finansinio saugumo tema šeimose vis dar lieka nepatogi. BTA draudimo užsakymu atlikta reprezentatyvi „Norstat“ apklausa parodė, kad beveik kas trečias respondentas (34 proc.) mano, jog jo tėvai galėtų tapti finansinių sukčių aukomis. Dauguma taip manančių apie sukčių schemas su tėvais per pastaruosius metus jau buvo kalbėję.

Apklausos duomenimis, 38 proc. respondentų per pastaruosius metus tėvams išsamiai paaiškino, kaip veikia finansiniai sukčiai, ir mano, kad jie greičiausiai neapsigautų. Dar 28 proc. apie sukčių schemas su tėvais yra kalbėjęsi, tačiau vis tiek neatmeta rizikos, kad tėvai galėtų apsigauti, o 6 proc. šia tema nėra kalbėję, tačiau mano, kad tėvai galėtų apsigauti. Likę 28 proc. su tėvais apie sukčių schemas išsamiai nesikalbėjo, tačiau tiki, kad jie neapsigautų.

„Su artimaisiais kalbėtis apie sukčius būtina, tačiau vieno pokalbio dažnai nepakanka. Praktikoje matome, kad sukčių scenarijai būna labai konkretūs: žmogui pranešama apie neva užblokuotą sąskaitą, įtartiną pavedimą, siuntą, baudą ar artimojo nelaimę. Tokiais atvejais svarbu iš anksto žinoti ne tik tai, kad sukčiai egzistuoja, bet ir kokį pirmą veiksmą atlikti – nutraukti pokalbį, nespausti nuorodos, nevesti duomenų ir informaciją pasitikrinti oficialiuose kanaluose“, – sako BTA draudimo rizikų valdymo departamento vadovė Ana Variakojienė.

Emocijos nustelbia žinias

„Anima klinikos“ psichoterapeutė, taikomųjų elgesio mokslų praktikė ir lektorė Janina Sabaitė Melnikovienė sako, kad apklausos rezultatai atspindi svarbią psichologinę aplinkybę – realiose situacijose žmonės sprendimus priima ne vien remdamiesi turimomis žiniomis.

„Dažnai manome, kad jei žmogus žino apie grėsmę, jis priims racionalų sprendimą. Tačiau taikomieji elgesio mokslai rodo, kad vien žinios nėra pakankamos. Sprendimus realiose situacijose labai stipriai veikia emocijos, dėmesys ir aplinkybės, kuriomis sprendimas priimamas“, – teigia J. Sabaitė Melnikovienė.

Pasak jos, sukčiai siekia sukelti baimę, skubą, kaltę, norą padėti artimajam arba pasitikėjimą tariamu autoritetu. Tokiu momentu žmogus pradeda veikti automatiškai, o stipri emocija trumpam nustelbia kritinį mąstymą. Todėl, pasak psichoterapeutės, svarbu ne tik kalbėti apie sukčių schemas, bet ir ugdyti įprotį sustoti, patikrinti faktus bei neskubėti priimti sprendimo.

Svarbu ne pamokyti, o susitarti

Apklausos duomenimis, apie finansinius sukčius su tėvais dažniau kalbasi vidutinio amžiaus respondentai. Tarp 50–59 metų gyventojų tai darę nurodė 76 proc., tarp 40–49 metų – 69 proc., tarp 30–39 metų – 63 proc. respondentų. Tuo metu tarp 18–29 metų respondentų apie sukčius su tėvais kalbėjo 53 proc.

Nors apklausos duomenys rodo, kad apie finansinius sukčius šeimose kalbama gana dažnai, kai kuriais atvejais tokie pokalbiai vis tiek gali išlikti jautrūs. Anot J. Sabaitės Melnikovienės, juos gali apsunkinti šeimoje susiformavę vaidmenys: suaugusiam vaikui ne visada lengva pereiti į perspėjančiojo vaidmenį, o tėvams svarbu išsaugoti savarankiškumo jausmą.

„Pokalbis bus daug veiksmingesnis, jei jis remsis pagarba, bendradarbiavimu ir bendru problemos sprendimu, o ne pamokymais. Jeigu šeimoje įprasta kalbėtis atvirai, pokalbis apie finansinį saugumą tampa natūrali rūpesčio išraiška“, – sako psichoterapeutė.

BTA draudimo rizikų valdymo departamento vadovės teigimu, šeimos pokalbis apie sukčius neturėtų baigtis vien bendru perspėjimu būti atsargiems. Svarbiausia – sutarti paprastą veiksmų seką, kurią artimieji galėtų prisiminti stresinėje situacijoje.

„Verta šeimoje susitarti dėl labai konkrečių taisyklių: telefonu niekam neatskleisti prisijungimo duomenų, nepervesti pinigų spaudžiant laikui, nespausti nuorodų žinutėse, o kilus abejonei pirmiausia nutraukti pokalbį ir pasitikrinti informaciją oficialiuose kanaluose. Tokie paprasti susitarimai yra kur kas veiksmingesni, nes stresinėje situacijoje žmogui lengviau prisiminti aiškų veiksmą, o ne ilgą taisyklių sąrašą“, – teigia A. Variakojienė.

J. Sabaitė Melnikovienė priduria, kad tokie susitarimai tampa veiksmingesni, kai jie ne tik aptariami, bet ir trumpai „parepetuojami“ konkrečiais scenarijais.

„Elgesio moksluose gerai žinoma, kad iš anksto aptarti ir mintyse pakartoti veiksmai padidina tikimybę, jog žmogus juos pritaikys realioje situacijoje. Todėl naudinga kartu aptarti galimus scenarijus: „Ką darytum, jei dabar paskambintų banko darbuotoju prisistatęs žmogus?“ Tokios trumpos elgesio repeticijos padeda ne tik įsiminti informaciją, bet ir ugdo kritinį mąstymą – gebėjimą sustoti, įvertinti situaciją, patikrinti faktus ir tik tada priimti sprendimą“, – aiškina psichoterapeutė.

Kai prevencijos nepakanka

A. Variakojienė primena, kad geriausia apsauga visada yra prevencija, tačiau net ir atsargūs žmonės kartais tampa sukčių aukomis.

„Sukčių rizika tampa kasdienybės dalimi, todėl ją verta vertinti taip pat rimtai kaip ir kitas grėsmes turtui. Draudimas nepakeičia atsargumo, bet gali tapti papildoma atrama tais atvejais, kai prevencijos nepakanka. Įsigyjant BTA būsto draudimą, apsauga nuo sukčių, kai atlyginami iki 3 tūkst. eurų nuostoliai, dovanojama nemokamai“, – sako ji.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą BTA draudimo užsakymu 2026 m. birželį atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Apklausta 1000 respondentų. Pagrindiniai rezultatai šiame pranešime pateikiami atmetus 369 respondentus, kuriems klausimas dėl asmeninių aplinkybių nebuvo aktualus, pavyzdžiui, jie neturi tėvų arba su jais nepalaiko ryšio.