Pastaruosius kelerius metus dominavusios šiltos žiemos tarsi užmigdė vairuotojus – šiemet „netikėtai“ užklupus arktiniams šalčiams išryškėjo tiek automobilių, tiek vairuotojų silpnosios vietos. Šios žiemos Achilo kulnu tapo akumuliatoriai ir sugedę ar neužsivedantys varikliai, o spręsdami šias problemas vairuotojai nevengė rizikuoti saugumu. 

„Iš visų šiemet mūsų fiksuotų techninės pagalbos iškvietimo atvejų 34 proc. sudarė skambučiai dėl automobilių elektros sistemos gedimų, išsikrovusių akumuliatorių, sugedusių starterių, 30 proc. – dėl sugedusių bei neužsivedančių variklių. Susirūpinimą kelia ir besikartojančios vairuotojų klaidos, atsidūrus situacijoje, kai automobilis nepajuda iš vietos – ieškodami sprendimo, jie dažnai nevengia rizikuoti saugumu ar pažeidinėti Kelių eismo taisykles“, – sako draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.

Užvedus pamiršta pasivažinėti

Šiemet karantino ribojimai neleidžia mums laisvai keliauti po šalį, tad ir automobiliais važinėjame tik trumpais maršrutais – į darbą ar parduotuvę ir atgal, o didžiąją laiko dalį jie stovi. „Tokiomis sąlygomis generatoriai nesugeba įkrauti akumuliatoriaus iki reikiamo lygio, o to pasekmės išryškėja nukritus oro temperatūrai – akumuliatoriaus galios nebepakanka užvesti automobilio variklį. Dėl to vairuotojai, kurie automobiliais naudojasi retai arba važinėja tik trumpus atstumus, turėtų dažniau tikrinti, koks yra akumuliatoriaus įkrovos lygis ir prireikus jį pakrauti“, – pataria A. Žiukelis.

Akumuliatoriaus išsikrovimą gali paspartinti ir paliktos automobilio šviesos, itin žema oro temperatūra, prastai veikiantis generatorius.   

Geriausiai akumuliatorių įkrauna specialūs krovikliai, tiesa, su jais krovimas užtrunka ilgiau, akumuliatorių gali tekti išiminėti iš automobilio, be to, ne kiekvienas vairuotojas tokius turi. Neturint kroviklio arba su išsikrovusiu akumuliatoriumi susidūrus ne namie, padės užvedimo laidai, vairuotojų praminti „krokodilais“. Šiame procese svarbiausia – sujungti juos teisingai, nesupainiojant jungčių, nes yra didelė tikimybė, kad gali kilti elektros instaliacijos gedimų.

Draudimo ekspertas sako, kad pasinaudoję užvedimo laidais vairuotojai dažnai daro vieną klaidą – nepavažinėja su užvestu automobiliu. „Pasivažinėti kurį laiką būtina tam, kad akumuliatorius kaip įmanoma daugiau pasikrautų. Jei pavažiuosite porą kilometrų, o po to automobilį ir vėl paliksite visai dienai stovėti, tikėtina, kad kitą sykį jo vėl nebeužvesite“, – akcentuoja pašnekovas. 

Rizikinga degalų loterija

Dalis „žieminių“ problemų, pasak eksperto, yra vienodos visiems varikliams, tačiau dažniausiai su jomis susiduria senesni automobiliai: sutrūksta ir aušinimo skystį ima leisti sušalusios aušinimo sistemos žarnelės, seniai keisti ar nekokybiški tepalai apsunkina variklio užvedimą. 

Pagrindinė problema, kuri iškyla vairuojantiems automobilius su dyzeliniais varikliais, yra degalų bake likęs kad ir nedidelis kiekis vasarinio dyzelino, kuris žiemą užšąla. 

„Techninės pagalbos kelyje specialistai tikina, kad dažnu atveju, kai kreipiamasi pagalbos dėl bevažiuojant užgesusių automobilių, priežastis būna bandymas važiuoti su vasariniais degalais. Jei nutiko taip, kad bake vis dar vasariniai degalai, o važiuoti reikia kuo skubiau ir negalite laukti šiltesnių orų, svarbu išleisti dyzeliną ir pakeisti jį žieminiu“, – tikina pašnekovas. 

Variklis gali neužsivesti ir dėl neveikiančių kaitinimo žvakių ar užšalusių degalų filtrų. Žvakes A. Žiukelis rekomenduoja prieš žiemą kasmet patikrinti, o degalų filtrus – ir pakeisti. Jei degalų filtras jau buvo užšalęs, jį būtina pakeisti nauju, nepaisant to, kad galbūt jis buvo keistas vos prieš kelis mėnesius. Tokiame filtre būna susikaupęs didelis parafino kiekis, dėl kurio filtras gali užšalti ir vėl, net ir nesant dideliems šalčiams. 

Eismo įvykiai dėl trosų

Draudimo bendrovės atstovas primena ir saugumo klausimą – kiekvieną žiemą tenka susidurti su atvejais, kai kraunant akumuliatorių nukenčia žmonės, arba bandant užgesusį automobilį užvesti jį tempiant sukeliamas eismo įvykis.

Dėl netinkamo kroviklio ar nebetinkamo įkrauti akumuliatoriaus gali įvykti jo sprogimas, gresia ir kiti pavojai. „Akumuliatoriaus gnybtams oksiduojantis, ant jų susidaro rūgštinės apnašos. Vairuotojai, jas valydami, dažnai bando nupūsti – taip jos gali patekti į akis. Man taip pat teko atsidurti tokioje situacijoje, kai dalelės pakliuvo į akį, ją nudegino, teko kreiptis į medikus“, – pataria A. Žiukelis. 

Jo teigimu, šią žiemą ne kartą fiksuoti įvykiai, kai kiti vairuotojai nepastebi tempiamo automobilio, bando rikiuotis ar lenkti ir sukeliami eismo įvykiai. Pasitaiko situacijų, kai pamirštama atrakinti tempiamo automobilio vairą, arba vairuotojai net nežino, kad automobiliuose su neužvestu varikliu neveikia vairo bei stabdžių stiprintuvai, tad jiems suvaldyti reikia nemažai fizinių jėgų. 

„Paprastai neužsivedantis automobilis tempiamas bandant jį „prikelti“. Bėda, kad ne visais atvejais tai suveikia – pavyzdžiui, kai yra užšalę degalai. Be to, rizikuojama tempiant pavojingomis sąlygomis, nors tempti automobilį esant slidžiam keliui draudžia Kelių eismo taisyklės. Visgi pakliuvus į tokią situaciją, reikėtų labai atidžiai įsivertinti galimybes iš jos išbristi patiems ir geriau kreiptis profesionalios techninės pagalbos, o rūpinantis automobiliais derėtų nepamiršti ir savo pačių saugumo“, – pataria A. Žiukelis.