Vis labiau įsitvirtinant pavasariui, o sinoptikams artimiausiu metu netgi žadant perkūnijas, draudikai suskaičiavo seniai nematytos praėjusios žiemos žalas gyventojų turtui. Šaltasis periodas tapo išbandymu iki tol, atrodo, puikiai veikusiems židiniams ir krosnims – draudikai fiksavo daugiau gaisro sukeltų žalų.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, per pirmuosius du šių metų mėnesius Lietuvoje kilo 1454 gaisrai – 18 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais.

Pasak draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovo Andriaus Žiukelio, daugiausia gaisrų kyla prasidėjus šildymo sezonui ir krintant oro temperatūrai. Lietuvos hidrometeorologijos duomenimis, praėjusi žiema buvo šaltesnė nei standartinė klimato norma – vidutinė oro temperatūra Lietuvoje siekė -2,9 °C. Šaltesnė žiema paskutinį kartą buvo tik 2013 m. 

„Pačio gaisrų piko sulaukiama vykstant intensyviausiam kūrenimui, kai oro temperatūra smarkiai nukrenta žemyn, taip pat šildymo sezonui artėjant į pabaigą – tuo metu kai kurie kaminai jau būna užsikišę, kai nėra valomi sezono metu. Šį žiemos sezoną (2020 m. gruodį – 2021 m. vasarį) užfiksavome beveik 23 proc. daugiau gaisro sukeltų žalų nei praėjusią žiemą“, – komentuoja A. Žiukelis.

Neatsargus ugnies kūrenimas prišaukia nelaimę

PAGD duomenimis, dažniausiai gaisrai kyla dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų (36 proc.), elektros įrenginių, prietaisų ir elektros instaliacijos gedimų (10,8 proc.), neatsargaus elgesio su ugnimi (10 proc.).

„Apie gaisro riziką derėtų galvoti jau statybų metu – deja, siekiant sutaupyti pasirenkami nepatikimi meistrai ar netinkamos medžiagos, dėl to rizikuojama namų saugumu. Neretai statant krosnis, židinius ir jų kaminus, nesilaikoma saugumo reikalavimų, ypač – atstumų tarp konstrukcijų ar degių medžiagų. Pasitaiko klaidų ir darant apdailą – yra tekę matyti, kai kaminui buvo padaryta medinė apdaila, nors pagal ugniagesių rekomendacijas tokioje vietoje negali būti jokios degios medžiagos“, – teigia A. Žiukelis.

Klaidų gyventojai pridaro ir kūrendami ugnį – dėl naudojamų drėgnų malkų ar kūrenamų šiukšlių greičiau kemšasi kaminai, gaisro riziką didina ne tik laiku nevalomi arba netinkamai išvalomi kaminai ir dūmtraukiai, bet ir patys katilai bei krosnys. Gaisras įsiplieksti gali ir nuo vienos kibirkšties, iššokusios iš židinio pro pravertas dureles – neretai užsidega šalia krosnies ar katilo laikomos netinkamai sandėliuojamos malkos.

„Pavojų kelia ir elektriniai šildytuvai, šilto oro vėjapūtės, tepaliniai radiatoriai. Rekomenduojama nepalikti šių prietaisų įjungtų į elektros lizdą, net jeigu jais nebesinaudojama. Naudojant elektrinius šildymo prietaisus, būtina atsižvelgti į gamintojo rekomendacijas – jų neuždengti degiomis medžiagomis, nestatyti ant nestabilių paviršių, nepalikti prietaisų be priežiūros patalpoje esant mažamečiams ar gyvūnams“, – komentuoja draudimo specialistas.

Gaisrus sukelia ir elektros instaliacija

Liepsnoja ne tik židiniai ar kaminai, bet ir elektronika bei buities prietaisai – gaisrą sukelia kraunami paspirtukai, prožektoriai, užsidega elektriniai virduliai. Štai 2020 m. dėl krovimo metu užsiliepsnojusio paspirtuko sudegė drabužiai, gaisro metu apgadinti langai ir televizoriai – žala siekė beveik 39 tūkst. eurų.

„Nemažai gaisrų kyla dėl elektros instaliacijos problemų ir elektros įtampos svyravimų. Per karantiną žmonėms daugiau laiko praleidžiant namuose, panašu, kad didesnės apkrovos neatlaiko kasdieniai buityje naudojami prietaisai“, – pastebi A. Žiukelis.

Pasak draudimo bendrovės BTA atstovo, tuo pačiu buvimas namuose gali apsaugoti nuo didesnės gaisro grėsmės: laiku pastebėjus nelaimę, galima greičiau jai užkirsti kelią ir apsaugoti savo turtą.

„Daugiausia žalos gaisras pridaro, kai patalpose ar šalia jų nėra žmonių, galinčių operatyviai kviesti tarnybas ar gesinti gaisrą turimomis priemonėmis – nevaldoma ugnis pridaro itin daug nuostolių gyventojams, pasekmės neretai būna itin liūdnos“, – pasakoja jis. 

Didžiausia dėl gaisro išmokėta žala 2020 m. siekė virš 34 tūkst. eurų, 2019 m. – 217 tūkst. eurų.