Kokiais atvejais užleidus automobilio vairą kitam asmeniui draudimo apsauga gali negalioti?

Draudžiantieji transporto priemones puikiai žino, kad sudarant draudimo sutartįneužtenka nurodyti valstybinių numerių, draudimo laikotarpio ir to, ar transportopriemonė bus eksploatuojama užsienyje. Draudikai taip pat klausia, ar transportopriemonę vairuos kiti asmenys. Kadangi šis pasirinkimas daro įtaką draudimo kainai, kaikuriems vartotojams gali kilti mintis nutylėti faktą, jog bus kitų automobilio valdytojų.Visgi, įvykus avarijai, toks gudravimas gali sukelti papildomų nemalonumų.

Tylintieji rizikuoja

„Net jei nepažymėsite, kad vairuos kiti, niekas nedraudžia iš tiesų užleisti vietą prie vairo
kitiems asmenims. Problemų kils tada, kai draudimo savininką pakeičiančio vairuotojo
rizikingumas didesnis – arba jis jaunesnis, arba jo stažas trumpesnis. Sudarant sutartį,
reikia apgalvoti, kas dar gali sėsti prie vairo – vyras arba žmona, vaikai, kiti asmenys.
Norint jaustis užtikrintai bet kokioje situacijoje, reikėtų nurodyti jauniausio arba
mažiausią vairavimo stažą turinčio vairuotojo duomenis“, – paaiškina Andrius Žiukelis,
BTA Ekspertizių skyriaus vadovas.

Jo teigimu, sudarant draudimo sutartis toks klausimas keliamas dėl to, kad vairuotojų
rizikos lygiai yra nevienodi.

„Kuomet transporto priemonę draudžia jos valdytojas, draudimo įmoka priklauso nuo jo
amžiaus ir stažo. Pagal tą pačią logiką yra vertinamas ir kitų tos pačios transporto
priemonės vairuotojų elgesio rizikingumas bei draudimo kaina“, – priduria bendrovės
ekspertas.

Jo teigimu, jei įvykus eismo įvykiui išaiškėja, kad vairavo ne sutartį sudaręs asmuo ar
asmuo, nurodytas kaip „kitas vairuotojas“, o didesnio rizikingumo vairuotojas, išmoka
pagal privalomąjį draudimą bet kokiu atveju bus išmokėta, tačiau dėl sutarties
pažeidimo ar kitais įstatymuose nustatytais atvejais gali būti taikomas išmokos ar jos
dalies išieškojimas. Draudimo išmoka pagal kasko sutartį tokioje situacijoje gali būti
arba sumažinama, arba neišmokama apskritai.

A. Žiukelis įspėja, kad šis reikalavimas galioja ne tik tuomet, kai automobiliu ketinama
dalintis nuolat, pavyzdžiui, su šeimos nariu, bet ir iš anksto nenumatytais atvejais,
kuomet prie vairo tenka sėsti kitam žmogui – kad ir vienintelį kartą per metus.

„Pasitaiko ir atvejų, kuomet draudimo sutarties sudarytojai, žinodami, kad sutartyje
nenurodė, jog vairuos ir kiti asmenys, po eismo įvykio bando gudrauti – prisiima svetimą
atsakomybę už sukeltą eismo įvykį. Tačiau tokie bandymai retai būna sėkmingi –
įprastai yla išlenda iš maišo ir tikrasis vairuotojas būna nustatomas. Tuomet tenka kelti
klausimus ne tik dėl išmokos dydžio, bet ir dėl administracinės atsakomybės už
sukčiavimą. Stebėtina, kad kaltininkui „pagelbėti“ kartais sutinka ir nukentėjusysis.
Tačiau, sutikdamas, kad būtų klastojami eismo įvykio deklaracijos duomenys, jis ir pats
gali susidurti su teisinėmis pasekmėmis“, – patirtimi dalijasi A. Žiukelis.

Ne iš piršto laužta statistika

Kad jaunesni, mažiau patyrę vairuotojai labiau linkę rizikuoti kelyje, atrodytų, yra
savaime suprantama. Tačiau tie patys jaunesni vairuotojai gali kelti klausimą: o kur
įrodymai? Gal jie nepelnytai skriaudžiami?

Gausybės tyrimų autoriai laikosi vieningos nuomonės: didžiausią grėsmę eismo
saugumui kelia patys jauniausi vairuotojai. Britų mokslininkai suskaičiavo, jog, grėsmė,
kad į vieno automobilio eismo įvykį pateks 17-20 m. vairuotojas, yra net 15-18 kartų
didesnė, nei, kaip nurodo tyrimo autoriai, pačios saugiausios, 60-69 m., amžiaus grupės
vairuotojas. Į dviejų automobilių susidūrimą jaunieji vairuotojai patenka 7-11 kartų
dažniau nei vyresnio amžiaus eismo dalyviai.

Bendroji ES eismo saugumo statistika rodo, kad 18-24 metų žmonės sudaro net 12
proc. dėl eismo nelaimių žuvusių asmenų, nors bendrojoje populiacijoje tokio amžiaus
žmonių tėra 7 procentai – tai aiškiai parodo, jog jauni eismo dalyviai itin dažnai patenka
į skaudžias eismo nelaimes.

Amerikiečių statistika byloja,kad jauniausi vairuotojai (16-19 m.) nuvažiuoja tik 3,8 proc.
bendro visų toje šalyje automobilių įveikiamo atstumo, tačiau tampa 47,5 proc. mirtinų
eismo įvykių, nutikusių dėl vairuotojo klaidų, kaltininkais.

Ekspertai mano, kad didesnę autoįvykio sukėlimo riziką lemia mažesnė vairavimo
patirtis, nesugebėjimas tinkamai įvertinti pavojų kelyje, o taip pat alkoholio ar kitų
sąmonę veikiančių medžiagų vartojimas. Nepadeda ir noras pabendrauti su
pakeleiviais.

Maža to, eismo dalyvio rizikingumas priklauso ne tik nuo jo paties elgesio. Pirmasis
automobilis toli gražu ne visuomet bus naujas, su pažangiomis saugumo užtikrinimo
sistemomis. Jaunas vairuotojas, ar iš nepatyrimo, ar iš taupumo, ne visuomet tinkamą
dėmesį teiks mašinos techninei būklei.

„Tyrimai, rodantys jaunų vairuotojų elgesio kelyje rizikingumą, puikiai žinomi visoms
draudimo bendrovėms. Natūralu, kad rizika yra tiesiogiai susijusi su draudimo nuo tos
rizikos kaina. Todėl, kai prie formaliai apdrausto solidaus amžiaus draudėjo automobilio
vairo sėda draudimo rizikose nenumatytas jaunas žmogus, draudimo bendrovė iš įvykio
kaltininko gali išieškoti visą išmoką ar jos dalį. Jei sudarydami sutartį nurodėte, kad
automobilio kiti asmenys nevairuos, jiems prie vairo sėsti ir neleiskite“, – įspėja A.
Žiukelis.