Diagnozės bijome, tačiau patikrą atidedame: kritinės ligos amžiaus nesirenka

Šokiruojančią diagnozę išgirsti bijome, tačiau profilaktinę patikrą lengvai atidedame kitam kartui. Pasak specialisčių, būtent čia ir slypi pavojingas paradoksas: kritinės ligos užklumpa ne tik vyresnius žmones, bet ir aktyviausią gyvenimo etapą išgyvenančius asmenis – siekiančius profesinių ir asmeninių tikslų, kuriančius šeimą ir turinčius finansinių įsipareigojimų.

Šią tendenciją atspindi ir BTA draudimo duomenys: 2026 m. pirmąjį pusmetį registruota 113 kritinių ligų atvejų – 13 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Ypač ryškus augimas fiksuotas 40–59 metų amžiaus gyventojų grupėje, kurioje atvejų padaugėjo nuo 57 iki 73, arba 28 proc. Per šį laikotarpį kritinių ligų išmokos viršijo 130 tūkst. eurų, o didžiausią jų dalį sudarė onkologinių ligų atvejai.

„Mūsų praktika rodo, kad kritinės ligos gali užklupti ir labai jaunus žmones. Vienas tokių atvejų – vos 22 metų mergina, darbo metu patyrusi insultą. Per vieną akimirką visiškai pasikeitė jos gyvenimo tempas ir ateities planai. Jai teko ilgai gydytis bei reabilituotis, kurį laiką negalėjo dirbti, o persirgus išliko ir liekamųjų reiškinių“, – teigia BTA Draudimo žalų reguliavimo departamento direktorė Karolina Emanuelė Karpova.

Vis dėlto galimybe ligas ar jų riziką pastebėti anksčiau naudojasi tik dalis gyventojų. Šių metų vasarį Sveikatos apsaugos ministerija skelbė, kad keturiose vėžio prevencijos programose dalyvauja maždaug pusė pagal amžių galinčių pasitikrinti žmonių. Panaši situacija matoma ir širdies bei kraujagyslių ligų prevencijos srityje: 2025 m. programos paslaugas gavo 291 tūkst. žmonių, arba 56,6 proc. tikslinės grupės gyventojų.

Gera savijauta kuria klaidingą saugumo jausmą

„Affidea Lietuva“ gydytoja kardiologė Janina Laurišonienė pabrėžia, kad viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių žmonės atidėlioja širdies ir kraujagyslių ligų patikrą, yra labai paprasta – gera savijauta.

„Atrodo, kad, jeigu nieko neskauda, nėra dėl ko tikrintis. Tačiau padidėjęs kraujospūdis, cholesterolio ar gliukozės apykaitos sutrikimai, nedidelė aterosklerotinė plokštelė miego arterijoje gali nesukelti jokių simptomų, nors širdies ir kraujagyslių ligų rizika tuo pat metu gali būti labai didelė. Prie to prisideda ir laiko stoka, įprotis profilaktiką atidėti „kitam kartui“, o kartais – net baimė sužinoti, kad kažkas negerai. Tačiau prevencinės patikros esmė nėra ieškoti ligų. Jos tikslas – pastebėti riziką tada, kai dar galime užkirsti ligai kelią“, – sako J. Laurišonienė.

Anot gydytojos, širdies ir kraujagyslių ligos gali ilgą laiką vystytis be aiškių simptomų. Iki sunkios komplikacijos žmogus gali aktyviai dirbti, sportuoti ir visiškai nesijausti sergantis.

„Širdies ir kraujagyslių ligų klastingumas yra tas, kad pirmasis jų pasireiškimas kartais jau būna infarktas, insultas ar kita sunki komplikacija. Darbingo amžiaus žmogui tai gali pakeisti visą kasdienį gyvenimą: gali prireikti ilgo gydymo ir reabilitacijos, gali sutrikti darbingumas, pablogėti finansinė situacija. Todėl didžiausia prevencijos vertė yra ne tik ilgesnė gyvenimo trukmė, bet ir galimybė išsaugoti žmogaus gyvenimo kokybę bei savarankiškumą“, – pabrėžia kardiologė.

Jaunas amžius nuo rizikos neapsaugo

Pasak BTA Draudimo žalų reguliavimo departamento direktorės, kritinės ligos vis dar dažnai suprantamos kaip tolima, tik vyresniame amžiuje tampanti aktuali rizika.

„Jaunesni žmonės neretai mano, kad kritinės ligos jiems dar negresia, todėl apie tokią riziką susimąsto tik su ja susidūrę patys ar susirgus artimam žmogui. Tačiau mūsų žalų praktika rodo, kad diagnozė amžiaus nesirenka – registruojame atvejus ir dėl trisdešimtmečių ar dar jaunesnių žmonių“, – sako K. E. Karpova.

Gydytoja kardiologė priduria, kad vis dažniau mato santykinai jaunus žmones, jau turinčius ne vieną širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnį. Prie jų priskiriamas sėslus gyvenimo būdas, antsvoris, rūkymas, nepakankamas fizinis aktyvumas, padidėję kraujospūdis ir cholesterolio koncentracija, sutrikusi gliukozės apykaita, lėtinis stresas bei miego trūkumas.

„Žmogus gali būti trisdešimties ar keturiasdešimties, dirbti atsakingą darbą, aktyviai gyventi ir atrodyti visiškai sveikas, tačiau jau turėti keletą reikšmingų rizikos veiksnių. Todėl amžius neturėtų tapti klaidingo saugumo priežastimi. Jaunas žmogus nebūtinai yra mažos rizikos žmogus“, – sako J. Laurišonienė.

Diagnozė paveikia ir šeimos finansus

K. E. Karpovos teigimu, kritinės ligos finansinis poveikis neapsiriboja vien gydymo išlaidomis – žmogui gali prireikti papildomų tyrimų, antros gydytojo nuomonės, privačių konsultacijų, vaistų, reabilitacijos, slaugos ar pagalbos buityje.

„Vienas dažniausių įsitikinimų – kad susirgus visas finansines pasekmes padengs valstybės sveikatos sistema. Nors nemaža dalis gydymo paslaugų kompensuojama, kritinė liga dažnai sukelia papildomų išlaidų. Be to, dažnai neįvertinama didžiausia netiesioginė finansinė pasekmė – sumažėjusios paties žmogaus ar jį prižiūrinčio šeimos nario pajamos“, – sako ji.

Ekspertė priduria, kad Asmens draudimo išmoka pagal kritinių ligų riziką nėra skirta konkrečiai paslaugai – ją gavęs žmogus gali pats nuspręsti, kam tuo metu šių lėšų reikia labiausiai.

„Dažniausiai lėšos skiriamos gydymui ir reabilitacijai, vaistams, papildomiems tyrimams, konsultacijoms ar kitoms medicinos paslaugoms. Tačiau išmoka taip pat gali padėti kompensuoti prarastas pajamas ir padengti paskolos įmokas, būsto išlaidas, komunalinius mokesčius, maistą bei kitas kasdienes šeimos reikmes“, – aiškina K. E. Karpova.