Atgal į naujienas
Netikėtos smegduobės verslui: neapsidraudus gali tekti kabinti spyną ant durų
2022-11-22
Atgal į naujienas
Netikėtos smegduobės verslui: neapsidraudus gali tekti kabinti spyną ant durų
2022-11-22
Plėtodami įmonės veiklą verslininkai daugiausiai dėmesio skiria tiesioginėms verslo reikmėms patenkinti ir iššūkiams nugalėti. Tiesa, vis dar yra nemažai vadovų, kuriems reikia priminti, jog būtina įvertinti visas rizikas, nes kitaip, įvykus nelaimei, savų jėgų ir lėšų nuostoliams kompensuoti gali nepakakti. Įvykių, kurių metu sugadinamas ar sunaikinamas turtas, anot draudikų, išvengti vis sunkiau.
Draudikams neramu dėl klimato kaitos
BTA draudimo Turto ir specialiųjų rizikų žalų reguliavimo skyriaus vadovas Mindaugas Ratkevičius nurodo, kad nors didžiausias žalas įmonės patiria dėl gaisrų, pastaruoju metu susirūpinimą kelia stichijų sukeliamos žalos.
„Drįsčiau teigti, kad draudimo bendrovės yra vienos iš tų, kurie aiškiausiai mato tikrąjį klimato kaitos poveikį. Ekstremalių klimato reiškinių dažnis kasmet auga dešimtimis procentų. Maža to, stichijos siaučia visais metų laikais, jų padariniai vis skaudesni, auga žalos, o su jomis didėja ir draudimo išmokos vidurkis“, – sako M. Ratkevičius.
BTA statistiniai duomenys rodo, kad 2021 m. draudiminių įvykių, kuriuos lėmė klimato reiškiniai, padaugėjo apie 30 proc. lyginant su ankstesniais metais. Prognozuojama, kad 2022 metais tokių reiškinių kiekis išaugs dar 20 procentų. Dažniausiai pasitaikantys ir daugiausiai žalos įmonių turtui pridarantys reiškiniai – liūtys ir vėtros.
„Įprastai didžiausią, šimtais tūkstančių ir net milijonais eurų įvertintą žalą įmonių turtui sukelia gaisrai. Tačiau visai neseniai skaičiavome ir itin brangias stichijų pasekmes. Po audros, kuri nuplėšė stogą ir sugadino įmonės įrangą, atlyginome apie 400 tūkst. siekiančią žalą“, – pasakoja žalų reguliavimo ekspertas.
Trūksta dėmesio sutarčių atnaujinimui
Rimtų finansinių sunkumų nelaimės atveju gali pridaryti ir menkas dėmesys draudimo sutartims. Kai kurios įmonės suskumba pasirūpinti draudimu tik todėl, kad skolinantis bankas iškelia tokią sąlygą. Arba po draudimo sutarties sudarymo draudimo bendrovei nepranešama apie didelės vertės turto įsigijimą ir jis nėra įtraukiamas į sutarties sąlygas.
„Būta atvejų, kai norintys apdrausti įmonę, pateikia netikslius duomenis apie turtą. Tokiu atveju ir žala būna atlyginama remiantis turimais duomenimis, o tai kartais gali sudaryti, pavyzdžiui, tik pusę patirtos realios žalos. Taip pat yra buvę atvejų, kai gamybos įmonė savo gamybos liniją įsivertino vos keliais eurais. Į draudimą jie pažiūrėjo formaliai – apsidrausti pareikalavo bankas, skolinęs lėšas gamybos linijos įrengimui. Ir nors po gaisro žala tai linijai buvo įvertinta apie 100 tūkst. eurų, išmokos suma buvo kur kas mažesnė – tokia, kokia buvo nurodyta draudimo sutarties sąlygose“, – tvirtina draudimo specialistas.
Jo teigimu, galiojančias draudimo sutartis jau turinčios įmonės turėtų peržvelgti po kiekvieno didesnio pirkinio – gamybinės įrangos, transporto priemonių, naujų patalpų ir panašiai. Taip pat atidžiai įsivertinti turimo turto vertes, draudimo sąlygas draudimo sutarties atnaujinimo metu. Mat kritiniu atveju senoje draudimo sutartyje nurodytos turto vertės gali nepakakti visiems nuostoliams atlyginti.
Veiklos atstatymas kainuoja
Kuomet draudžiamųjų įvykių žala įmonei būna didelė, išauga rizika, kad veiklą kuriam laikui gali tekti sustabdyti arba bent apriboti, o kartais iškyla ir bankroto grėsmė. „Būna, kad po draudiminių įvykių, gamybai atstatyti prireikia metų ar net daugiau laiko. Kartais verslo nutrūkimo draudimo išmoka gali būti tokio paties dydžio, kaip ir išmoka sugadintam turtui atkurti“, – sako M. Ratkevičius.
Jis ragina vadovus atsakingai įvertinti visas rizikas ir net pamodeliuoti, kokie nuostoliai galimi ir ką mažesnė ar didesnė nelaimė reikštų įmonei. „Esu tikras, kad turint tokį „planą“ ir akivaizdžiai matant net ir teorinius nuostolius, įmonių turto draudimas taps būtinybe. Taip pat labai linkėčiau nesimokyti iš svetimų klaidų, nes šiuolaikiniame verslo pasaulyje negalima be pasekmių iškristi iš žaidimo, o draudimas būtent ir užtikrina veiklos tęstinumą net ir labai sudėtinguose etapuose“, – sako M. Ratkevičius.
