Sustojus metų pabaigos švenčių vajui banketus ir renginius aptarnaujančios įmonės „Dainiaus užeigos“ vadovas Dainius Urbonavičius susidūrė su nemalonia staigmena. Praėjus savaitei po paskutinių renginių, po atokvėpio, į užeigą atvykusį vadovą pasitiko nemalonus degėsių kvapas ir gaisro pėdsakai.

„Atvažiavęs po didžiųjų sausio pradžios šalčių pirmiausiai pastebėjau, kad nėra elektros. Pirmame ir antrame pastato aukšte įdiegtos atskiros signalizacijos – jos buvo išjungtos. Saugikliai automatiškai atsijungę. Užlipęs į antrą aukštą radau, kad buvo užsidegęs čiaupas. Nors gaisras neįsiplieskė ir užgeso savaime, be ugniagesių pagalbos, patalpoms padarytas nemenkas nuostolis“, – pasakoja užeigos vadovas.

D. Urbonavičius nurodė, kad daugiausiai žalos pridarė ne tiek liepsna, kiek suodžiai - smarkiai aprūko ir pirmas, ir antras pastato aukštai. 

Norėdamas kuo greičiau atnaujinti veiklą jis nedelsdamas susisiekė su draudimo bendrove BTA, kurioje buvo apdraudęs turtą. Po dviejų dienų atvykę vertintojai apžiūrėjo patalpas, nukentėjusią įrangą ir tikėtiną gaisro šaltinį, nustatė, jog gaisro priežastis yra momentinio vandens šildytuvo gedimas.

Draudimo bendrovė siūlė atlikti valymo paslaugas, bet nukentėjusysis pasirinko išmoką pinigais – sako, pats geriau išmano, kokie yra jo poreikiai ir kokybės standartas.

Sužinojęs, kad į Kėdainius atvyko BTA Kauno apskrities padalinio vadovė Inga Šakalienė, D. Urbonavičius, nepasitikėdamas nuotoliniu reikalų tvarkymo būdu, pats nuvažiavo su ja susitikti, pasikalbėti apie jį ištikusią bėdą.

„Siūliau nuvažiuoti, apžiūrėti patalpas pačiai, bet ji jau buvo puikiai susipažinusi su situacija ir paaiškino, kokie veiksmai dabar atliekami ir kas dar turi būti atlikta, sustygavo procesus, kad jie vyktų kuo sklandžiau. Pasitikėjimas ja pasiteisino – esu labai dėkingas“, – prisimena užeigos vadovas.

Po gaisro praėjus 15 dienų jam buvo pervestas žalos atlyginimas, viršijantis 9,5 tūkst. eurų.

„Suksimės. Tikiuosi, šios sumos užteks grąžinti patalpas į tokią būklę, kokia buvo iki gaisro, bet kol kas dar nežinia, kada jas galėsime naudoti – viskas priklauso nuo meistrų grafiko. Manau, kad iki pavasario vėl atversime duris“, – planuoja D. Urbonavičius.

Momentinius vandens šildytuvus montuojančios bendrovės „Prolita“ vadovas teigia, kad veikiausiai gaisras įvyko dėl šalčio poveikio.

„Jeigu patalpa nepakankamai šildoma ir paspaudžia šaltukas, o įrenginyje yra vandens, natūralu, kad pažeidžiamas įrenginio sandarumas. Ten, kur susiduria vanduo ir elektros įrenginiai, nieko gero tikėtis nereikia. Vandens šildytuvai – ir su katilais, ir momentiniai – dažniausiai yra skirti naudoti patalpų viduje. Žemas temperatūras toleruoja tikrai ne visi“, – sako jis.

Ekspertas nurodo, kad ketinant patalpas palikti ilgesniam laikui ir numatant, kad temperatūra patalpos viduje gali kristi žemiau nulio, būtina iš katilo išleisti visą vandenį, o momentinį šildytuvą ne tik ištuštinti, bet ir išpūsti kompresoriumi – tada ir įrenginys būtų saugus, ir gaisro rizikos nebūtų.

„Kiekvienais metais stebime nekintančią situaciją – nors gaisrai nėra dažniausi draudiminiai atvejai, tačiau jų padaromos žalos – didžiausios, kartais vertinamos ir šimtais tūkstančių eurų. Praėjusiais metais iš penkių didžiausių mūsų skirtų išmokų net keturios – dėl gaisrų“, – sako Mindaugas Ratkevičius, BTA Turto ir specialiųjų rizikų žalų reguliavimo skyriaus vadovas.

Daugeliu atveju gaisras visiškai sunaikina turtą, iš žmonių atima arba namus, arba pragyvenimo šaltinį. „Dainiaus užeigos“ gaisras, specialisto teigimu, veikiausiai yra labiau sėkmingas atvejis, mat ugnis neišplito.

„Galima tik pasidžiaugti, kad šiuo atveju liepsna nesunaikino šio ir gretimų pastatų. Operatyvus draudimo išmokos skyrimas padėjo apriboti atstatymo darbų trukmę iki kelių mėnesių“, – sako M. Ratkevičius.