Draudikai įspėja: krentant temperatūrai, auga gaisrų tikimybė
Į Lietuvą po ilgo laiko grįžus tikrai žiemai ir termometro stulpeliams nukritus gerokai žemiau nulio, kyla gaisrų pavojus, perspėja draudikai. Išnagrinėję ankstesnių metų duomenis jie stebi tendenciją, kad žiemą gaisrų skaičius išauga jį lyginant su kitais metų laikais, ypač šaltukui spaudžiant stipriau. Pasak jų, kuo žemesnė temperatūra lauke, tuo labiau įvairiomis priemonėmis šildomi namai, o viena dažniausių ugnies įsiplieskimo priežasčių – netvarkingos šildymo sistemos.
Draudimo bendrovės BTA duomenimis, 2020 metų žiemą fiksuota beveik dvigubai daugiau gaisrų nei rudenį, atitinkamai 27 ir 15. 2019 metais buvo užregistruoti 77 gaisrai, iš jų beveik trečdalis žiemą – 22. 2018 metų žiemą gaisrų kilo daugiau nei du kartus palyginus su tų pačių metų pavasariu, atitinkamai 26 ir 12. Vidutinė gaisro žala siekia apie 7000 Eur.
„Kuo šaltesnė žiema, tuo daugiau fiksuojame gaisrų, o šiemet temperatūrai siekiant rekordines žemumas, norime atkreipti gyventojų dėmesį. Išanalizavę surinktą statistiką matome, jog dažniausiai namai užsiliepsnoja šalčiausiu laikotarpiu, kai intensyviai šildomasi. Dėl gaisrų įprastai kaltos netvarkingos šildymo sistemos, dūmtraukiai ir kaminai“, – sako draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.
Naujausiais Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, vien nuo metų pradžios šalyje jau užregistruota virš 300 gaisrų.
Užsidegę kaminai ir dūmtraukiai, iš židinio iškritusios žarijos
Iš įvykių suvestinės matyti, kad vienos dažniausių gaisro priežasčių – užsidegę kaminai ir dūmtraukiai. Tokių nutikimų pasekmės neretai skaudžiausios – ugnis gali pasiglemžti dalį arba visą būstą.
Dar viena dažnai pasitaikanti gaisro priežastis – iš židinio iškritusi žarija arba dėl kaitros sprogstantys židinio stiklai ar netyčia užsidegusios kūrenimui skirtos anglys. Tokiais atvejais žala kiek mažesnė, jei spėjama ugnį greitai numalšinti – apsiribojama apdegusiais kambaryje arti židinio buvusiais daiktais, aprūkusiomis lubomis.
„Nors apie privalomus dūmų detektorius yra daug kalbama, tikrai dar ne visi spėjo jais pasirūpinti, o be reikalo – jie gali išgelbėti ir turtą, ir gyvybes. Jei krosnis namie kūrenama kietu kuru – malkomis, briketais, anglimi – kaminas ir dūmtraukis būtinai turi būti išvalyti, tvarkingi. Juos valyti reikia dar prieš kūrenimo sezoną, taip pat nepamiršti to padaryti ir žiemos metu. Pati krosnis, židinys ar katilas taip pat turi būti tvarkingi ir prižiūrėti“, – vardija A. Žiukelis.
Pasak jo, verčiau nesinaudoti krosnimi ar katilu, jei nėra žinoma jų bei kamino būklė – tai ypač aktualu, kai po ilgo laiko atvykstama į negyvenamas sodybas ir mėginama greitai sušildyti patalpas. Remiantis bendrovės duomenimis, matyti, kad dėl šios priežasties žiemą yra supleškėjusi ne viena pirtis.
„Kūrenant itin svarbu užtikrinti, kad žarijos neiškristų iš krosnies, židinio ar kitos vietos, kur dega ugnis. Taip pat patarčiau nesandėliuoti malkų ar kito kuro prie židinio ar krosnies, nuo kurios jis gali užsidegti. Tas pats galioja ir kitiems lengvai užsidegti galintiems daiktams. Prie atviros ugnies nerekomenduočiau be priežiūros palikti mažamečių vaikų, kurie nesugebės ja tinkamai pasirūpinti. Kartais apsigaunama pasitikint protingai atrodančiu mažamečiu, niekada negali žinoti, kas vaikui šaus į galvą“, – pataria ekspertas.
Namai liepsnoja nuo lempučių, petardų, bei žvakių
Kiek rečiau gaisrai kyla dėl žvakių ar kalėdinių lempučių bei petardų, tačiau šalies gyventojų turtui tai pridaro ne mažiau žalos. Draudikų suvestinėje užfiksuota, kaip nuo uždegtos žvakės, padėtos ant palangės, pradėjo kaisti ir svilti lango rėmas, sutrupėjo vidinis stiklas. Kita nelaimė – gaisras kilo nuo kalėdinių lempučių, apdegė namo lubos, sienos ir grindų danga. Dar vieno nelaimingo nutikimo metu petarda, nukritusi ant stogo, jį uždegė, gaisrą pavyko sustabdyti priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai.
„Dėl sezoninių švenčių nutinkančios nelaimės nėra dažnos, tačiau jos pasikartoja kasmet. Siūlyčiau nenumoti ranka ir pasirūpinti, kad ne tik per Kalėdas namus puošiančių lempučių laidai būtų tvarkingi, be įtrūkimų, – teigia A. Žiukelis.
Anot jo, kita neretai pasitaikanti nelaimių namuose priežastis yra netvarkinga elektros instaliacija. Skaičiuojamas ne vienas atvejis, kai būtent dėl šios priežasties namas sudegė iki pat pamatų. Taip pat pasitaiko ir trumpųjų jungimų, nuo kurių gali apdegti patalpos ar sugesti buitinė technika.
„Jei šildoma elektriniais prietaisais, svarbu, kad tiek patys prietaisai, tiek namo elektros instaliacija butų tvarkingi. Negalima pastarosios perkrauti sujungiant pernelyg daug prietaisų vienu metu“, – pabrėžia ekspertas.
