80 % pėsčiųjų nelaimių įvyksta tamsoje: ekspertai ragina pasirūpinti matomumu
Prasidėjus rudeniui ir trumpėjant dienoms, padidėja eismo įvykių, kuriuose nukenčia pėstieji ar dviratininkai, rizika. Be to, vis dažniau į eismo įvykius patenka nepilnamečiai, vairuojantys motorolerius, dalis kurių yra techniškai netvarkingi.
„Rudenį dėl suprastėjusio matomumo ryte ir vakare padaugėja sužalotų pėsčiųjų. Dažniausiai nukenčia vyresnio amžiaus žmonės arba vaikai“, – pažymi draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis. Pasak jo, pėstieji dažniausiai partrenkiami nereguliuojamose perėjose bei prie prekybos centrų ar kitos stovėjimo aikštelėse – vietose, kur vairuotojams juos sunku pastebėti.
Transporto kompetencijos agentūros duomenimis, 2024 m. 23 iš 34 žuvusių eismo dalyvių buvo pėstieji. Net 83 % jų į eismo įvykius pateko tamsiu paros metu.
“Pavojingiausias metas eismo dalyvių saugumui – lapkričio–kovo mėnesiai. Tamsa, dargana, rūkas, lietus, sniegas blogina matomumą kelyje ir tai sukelia papildomų pavojų ne tik vairuojantiems, bet ir pėstiesiems“, – įspėja policija.
Pasak pareigūnų, jei automobilis važiuoja su įjungtomis artimosiomis žibintų šviesomis, vairuotojas pėsčiąjį su atšvaitu pastebi iki jo likus 150 metrų, o jei pėsčiasis atšvaito neturi, jis bus pastebėtas vairuotojo tik iš 30–50 metrų atstumo. Toks atstumas yra per mažas, kad laiku pavyktų sustabdyti transporto priemonę ir išvengti susidūrimo, todėl pėstiesiems itin svarbu pasirūpinti maksimaliu savo matomumu.
„Šiuo metų laiku pėstiesiems reikėtų prisiminti apie šviesą atspindinčius elementus – atšvaitus, liemenes. Tai ypač svarbu neapšviestuose kelio ruožuose. Jei atšvaito neturite, savo matomumą padidinti galite netgi mobiliojo telefono žibintuvėliu“, – sako A. Žiukelis. „Net jei tu matai atvažiuojantį automobilį, tai dar nereiškia, kad vairuotojas mato tave“, – įspėja jis.
Tėvai taip pat turėtų prisiimti atsakomybę dėl vaikų matomumo tamsiuoju paros. „Kai rudenį pradeda ilgėti tamsus paros metas, vaikai ryte dar neprašvitus eina į mokyklas, o vakare, jau sutemus, į būrelius ar iš jų. Mažųjų eismo dalyvių veiksmai dažnai gali būti mažiau nuspėjami, todėl svarbu, kad jie būtų gerai matomi, dėvėtų atšvaitus – ant rankų, kojų bei kuprinės“, – sako BTA atstovas.
Nepilnamečiai ir motoroleriai
A. Žiukelis taip pat atkreipia dėmesį į dažnėjančius automobilių susidūrimus su mikrojudumo priemonėmis, kurias ypatingai sunku pastebėti tamsiu paros metu.
„Šį rugpjūtį labai padaugėjo sužalotų nepilnamečių dviratininkų ir motociklininkų, kurie vairuoja motociklus ar motorolerius, leistinus nuo 16 metų. Dažniausiai vairuotojai jų nepastebi dėl greito judėjimo, nesaugaus manevravimo tarp automobilių ar posūkių nerodymo, o patiriami sužalojimai būna labai sudėtingi. Kai kuriais atvejais šios transporto priemonės dar ir turi techninių trūkumų, pavyzdžiui, neveikia žibintai, kas itin svarbu tamsiu paros metu“, – sako BTA atstovas.
Transporto kompetencijos agentūros statistika rodo, kad, lyginant su 2021–2023 m. vidurkiu, 2024 m. 25 % padaugėjo eismo įvykiuose sužeistų 12–17 m. amžiaus vaikų. Iš jų 30 % buvo motociklų ir mopedų vairuotojai.
Dviračių, paspirtukų bei motorolerių vairuotojams trumpėjant dienoms taip pat svarbu pasirūpinti savo saugumu ir matomumu – patikrinti, ar tvarkingai veikia transporto priemonės lempos ir stabdžiai, dėvėti šalmą ir papildomus šviesą atspindinčius elementus, važiuoti saugiu greičiu bei stebėti kitus eismo dalyvius.
