Atšilus orui, ligoninių priimamuosiuose rikiuojasi dviratininkai ir paspirtukininkai: 99 proc. jų nedėvi apsaugų

Šylantys orai į lauką išvilioja aktyvios veiklos mėgėjus – gatvėse ir kiemuose daugėjant dviračių, paspirtukų ir riedlenčių, kartu auga ir gyventojų traumos. Pasak specialistų, neretai jų priežastys yra kelių eismo taisyklių nepaisymas ir pernelyg didelis pasitikėjimas savimi.

Draudimo bendrovės BTA duomenimis, praėjusiais metais draudiminių įvykių važiuojant dviračiu užfiksuota 11,5 proc. daugiau nei 2019 m. Tam įtakos galėjo turėti dėl COVID-19 pandemijos į namus persikėlęs mokinių ugdymas ir augantis Lietuvos gyventojų poreikis daugiau laiko praleisti aktyviai sportuojant lauke.

Pasak bendrovės asmens draudimo produktų vadovo Ronaldo Grizicko, traumų pobūdis priklauso ne tik nuo pasirinktos transporto priemonės, bet ir nuo vairuotojų amžiaus.

„Pastebime, kad traumų su dviračiais dažniau patiria vyresnio amžiaus gyventojai – vyriausias nukentėjęs klientas praėjusiais metais buvo 70-metis klaipėdietis, nukritęs nuo dviračio. Tuo tarpu pramogaudami su paspirtukais nukenčia vis jaunesni asmenys – jų amžiaus vidurkis siekia vos 18 metų“, – komentuoja R. Grizickas. 

Traumų pasekmės gali būti skaudžios

Draudikai pastebi, kad nors traumų važiuojant paspirtukais skaičiuojama mažiau nei su dviračiais, jų skaičius 2020 m. augo labiausiai – draudiminių įvykių užfiksuota net 78 proc. daugiau nei ankstesniais metais.

„Dažniausios traumos, patiriamos su paspirtukais, nutinka nuo jų krentant – nubrozdinamos galūnės, lūžta rankų ir kojų kaulai, patempiami sąnarių raiščiai. Tarp užfiksuotų įvykių turime atvejų, kai kritimo metu buvo praskeltos lūpos ir išmušti dantys, dėl smarkaus smūgio patirti smegenų sutrenkimai“, – komentuoja R. Grizickas.

Pasak gydytojo ortopedo traumatologo Tomo Indriulionio, neretai iš pažiūros nedidelės traumos gali turėti skaudžias pasekmes, todėl būtina laiku suteikti pirmąją pagalbą.

„Nubrozdinimus rekomenduojama nuplauti švariu vandeniu ir uždėti tvarstį su antiseptikais, esant gilesniam sužeidimui, reikėtų kreiptis į gydymo įstaigą. Esant sumušimams ar raiščių patempimams, pirma pagalba yra sumuštos vietos netiesioginis šaldymas, naudojant audeklą rankšluostį.

Patyrus galvos traumą, svarbiausia įvertinti nukentėjusiojo bendrą būklę – ar sąmoningai bendrauja, ar rišliai šneka. Jei savijauta blogėja, atsiranda traukulių ar vėmimas, skubiai kreipkitės į gydymo įstaigą. Patyrus kaulų lūžius, pastebėjus galūnių deformaciją po kritimo, svarbu įmobilizuoti galūnę bet kokiu kietu daiktu, esant galimybei duoti vaistų nuo skausmo, ir kuo skubiausiai kreiptis į gydytojus“, – pataria T. Indriulionis.

Pasak specialistų, traumos gali būti ir lėtinės – pasirinkus intensyvų dviračių sportą ir tinkamai neapšilus raumenų prieš važiavimą, galima pertempti sausgysles ir raumenis, patirti raumenų uždegimus, kurių gydymas gali ilgai užtrukti. 

Ignoruojamos apsaugos priemonės

Pagrindinė klaida pramogaujant paspirtukais ir dviračiais – apsaugos priemonių ir kelių eismo taisyklių (KET) ignoravimas, kurios dviratininkams ir paspirtukų mėgėjams yra praktiškai identiškos automobilių vairuotojams – saugoti save ir gerbti kitus eismo dalyvius.

KET nurodo, kad tiek dviračių, tiek paspirtukų, turinčių ne didesnį nei 1 kW vidaus degimo ar elektros variklį ir išvystančių ne didesnį nei 25 km/val. greitį, vairuotojai privalo dėvėti ryškios spalvos liemenes arba naudoti žibintus. Nepilnamečiams dviračių ir paspirtukų vairuotojams privaloma, o vyresniems nei 18 metų rekomenduojama dėvėti šalmą.

„Deja, nemažai dviratininkų ir paspirtukų vairuotojų nėra matomi kitų eismo dalyvių, neatsargiai manevruoja tarp pėsčiųjų, nežino, kada privalo sustoti ir praleisti kitus eismo dalyvius. Apsaugos priemonės būtinos net ir tada, kai važiuojama dviračių takais – esant geram orui neretai juose susidaro dviratininkų spūstys. Nemažai traumų patiriama važiuojant su greitesniais, iki 45 km/h greitį galinčiais išvystyti paspirtukais“, – teigia R. Grizickas.

Pašnekovui antrina traumatologas T. Indriulionis – traumų priežastimi neretai tampa savisaugos jausmo praradimas, per didelis pasitikėjimas savimi ir užmaršumas.

„Kai atvyksta pacientas po tokios traumos, visada užduodu klausimą, ar buvo naudojamos apsaugos. 99 proc. pacientų atsakymas būna neigiamas. Važiuojant dviračiu šalmas būtinas tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Besimokantys važiuoti galėtų labiau apsisaugoti naudodami riešų, alkūnių, kelių apsaugas. Paspirtukų mėgėjai vienareikšmiškai privalo naudoti visas išvardintas apsaugas“, – teigia T. Indriulionis. 

Didžiausia draudimo bendrovės BTA išmokėta žala praėjusiais metais siekė 1440 eurų nuo dviračio kritusiai ir ranką susilaužusiai Klaipėdos gyventojai. 2019 m. buvo išmokėta rekordinė suma – net 4600 eurų Danijoje nuo dviračio griuvusiam ir petį susilaužusiam Lietuvos piliečiui.

Nuo su dviračiais patiriamų traumų neatsilieka nelaimingi atsitikimai su paspirtukais – praėjusiais metais didžiausia išmoka koją susilaužiusiam asmeniui siekė 1500 eurų, 2019 m. – aštuonmečiui, patyrusiam galvos traumą – 1250 eurų.