Azarto kaina: atšiauri Norvegijos gamta nepasigaili neapdairių žvejų

Žvejų rojumi tituluojama Norvegija traukia savo jėgas išbandyti ir žvejus iš Lietuvos. Nors dar ir šiemetinis žvejybai skirtų kelionių sezonas nenuslūgo, tačiau jas organizuojančios įmonės jau intensyviai pildo rezervacijų kalendorius 2019 metams.

Draudimo bendrovės BTA ekspertai pastebi, kad populiarėjančios žvejybos kelionės Norvegijoje pasižymi sava specifika, kurios žinojimas padėtų išvengti ne tik smulkesnių nemalonumų, bet ir rimtų nelaimių. Didelės rizikos grupe išlieka savarankiškai keliaujantys Lietuvos žvejai, kurie žūklę Norvegijoje kartais laiko ramiu pasisėdėjimu.

„Oficiali statistika negailestinga – 1 iš 10 žūvančių žvejybos Norvegijoje metu yra užsienietis. Tarp skaudžių netekčių, deja, yra pasitaikę ir lietuvių. Keliaujant individualiai, vietoje nuomojantis žvejybos katerius, žūklės įrangą ne visada pakankamai dėmesio skiriama įsigilinti į saugumo reikalavimus, išsiaiškinti, koks elgesys, ypač atviroje jūroje, gali būti mirtinai pavojingas“, – sako BTA asmens draudimo specialistas Andrius Žilėnas.

Žvejoti į Norvegiją tikintis didžiausio laimikio paprastai traukiama gegužės – spalio mėnesiais. Aktyviai leisti laisvalaikį žvejojant mėgsta vietos gyventojai, šį užsiėmimą atranda ir Norvegijos lietuvių bendruomenė bei paviešėti atvykstantys šeimos nariai, artimieji, draugai.

Pagrindinės dvi nelaimių priežastys, ypač kai kalbama apie žvejybą atviroje jūroje, – įgūdžių ir patirties stoka žvejojant atviruose laivuose bei savo jėgų pervertinimas ignoruojant oro sąlygų kaitą.

„Žvejyba vidaus vandenyse neabejotinai ramesnė, tačiau daug įspūdžių ir adrenalino suteikianti žvejyba atviroje jūroje reikalauja ypatingo atsargumo. Golfo srovės atšaka užtikrina žuvų įvairovę ir švelnina klimatą, tačiau prieš kiekvieną plaukimą į jūrą būtina pasitikslinti oro sąlygas, kadangi joms būdingi staigūs pokyčiai. Gamta negailestinga ir neapdairių žvejų, deja, nepasigaili“, – teigia A. Žilėnas.

Norvegijos jūrinės žvejybos elgesio kodeksas, kurio pirmas punktas nedviprasmiškai skelbia, jog saugumas svarbiausia: būtina visada dėvėti gelbėjimosi liemenes arba apsauginius kombinezonus ir kuo mažiau laiko laive praleisti stovomis.

Pasak specialisto, ne veltui oficialiose rekomendacijose atskirai išskiriamas ir alkoholio vartojimo faktorius, mat kai kam aktyvus poilsis gamtoje vis dar siejasi ir su svaiginimusi.

„Pagrindiniai patarimai išsiruošusiems į žvejybą: užsitikrinkite, kad jus žvejyboje lydės patyręs vietinis žmogus ar turėsite galimybę pasikonsultuoti su profesionalu. Sekite oro sąlygas ir ne tik turėkite visas reikalingas saugos priemones, bet ir jas naudokite. Planuodami kelionę apgalvokite ir tai, ką veiksite per blogo oro dienas, kai negalėsite žvejoti – be reikalo nerizikuokite, nes varžantis su stichija pranašumas bus ne jūsų pusėje“, – vardija draudimo bendrovės atstovas.

Oficialios Norvegijos institucijos kasmet atnaujina atvykstantiems žvejams skirtus informacinius leidinius. Juose ne tik aiškiai nurodoma kokių rūšių ir kokio dydžio žuvis konkrečiu metu leidžiama gaudyti, bet ir daug dėmesio skiriama žvejų saugumui.

„Nesvarbu, ar nutarsite vykti žvejoti su agentūra, savarankiškai ar nutarsite tai išbandyti spontaniškai, pasirūpinkite savo sveikatos ir gyvybės draudimu. Net ir vykstant su grupe draudimas kartais neįeina į kelionės paketo kainą, tuo labiau tai svarbu, jei aplink jus – tokie patys žvejai-mėgėjai, besikliaujantys savo patirtimi ir nuovoka“, – sako A. Žilėnas.