Darbo ir laisvalaikio balanso nebuvimas – žala darbuotojo sveikatai ir ekonomikai

Jei darbas kelia dažną nuovargį, o atliekant kasdienes užduotis nuolat kankina abejonės, gali būti, kad jus kankina perdegimas. Brangiai jis kainuoja ne tik emociškai, bet ir finansiškai. Skaičiuojama, kad kasmet dėl perdegusių darbuotojų pasaulio ekonomika netenka apie 115-170 mlrd. eurų. Specialistai pabrėžia, kad stebuklingo vaisto nėra – svarbiausias čia darbo bei laisvalaikio balansas.

Didelės pastangos veda prie skaudžių pasekmių

Perdegimas šiuolaikiniame pasaulyje ištinka vis daugiau žmonių. Tyrimai rodo, kad
išsivysčiusiose šalyse nuo jo kenčia keturi iš dešimties darbingo amžiaus žmonių.
Specialistai išskiria tris esminius perdegimo požymius. Visų pirma, žmogus jaučiasi
visiškai nebeturintis emocinių resursų. Jis taip pat savotiškai praranda savo moralines
vertybes – ima negatyviai, nejautriai bendrauti su kolegomis ir aplinkiniais. Galų gale,
visiškai dingsta bet koks pasitenkinimas savo pasiekimais.

Psichologė Ieva Aukštuolytė sako, kad perdegusio žmogaus produktyvumas
reikšmingai sumažėja. Jis netgi praranda bet kokį pasitikėjimo savimi jausmą, ima
manyti, kad nieko nesugeba.

„Perdegimo sindromas yra entuziastų liga. Labai dažnai į perdegimą veda noras
stengtis ir dirbti geriau nei kiti. Tad tiems, kurie turi polinkį eiti, daryti, veikti, organizuoti
ir užsiimti papildomomis veiklomis gali būti itin sudėtinga sustoti, nes būtent dėl tų
pastangų jie ir jaučiasi svarbūs. Sustojus, neatliepus to vidinio poreikio, asmuo gali
pasijausti menkesnis, mažiau vertingas ar mažiau svarbus“, – dėsto ji.

Statistika kelia nerimą. Nenuostabu, kad ir viešojoje erdvėje diskusijų apie perdegimą
vis daugėja. Apie tai, kad žmogui būtinas balansas tarp darbo ir laisvalaikio, kalba ne tik
žmogiškųjų išteklių specialistai, bet ir patys darbuotojai. Kaip sako draudimo bendrovės
BTA Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vadovė Jevgenija Krikščiūnė, balansas
būtinas siekiant gyvenimo kokybės, geresnės sveikatos ir didesnio asmeninio laimėjimo.

„Vis daugiau bendrovių kuria lankstesnes darbo laiko sistemas, skatina nuotolinį darbą
ir kitus būdus, padedančius darbuotojams efektyviau subalansuoti savo darbą ir
asmeninį gyvenimą. Visgi dar yra daug darbo vietų ir situacijų, kuriose darbo ir
laisvalaikio pusiausvyra gali būti iššūkiu. Nors tema tampa vis populiaresnė, mums dar
reikia tobulinti supratimą apie šią problemą ir ieškoti efektyvių jos sprendimo būdų. Tą
mes nuolat ir darome savo bendrovėje“, – teigia ji.

Būtinas darbdavių įsitraukimas

Perdegimas, kaip ir kitos psichologinės problemos, mus gali užklupti visiškai
nepasiruošusius. Vienintelis būdas jo išvengti – tai prevencija. Specialistai ragina
žmones laikytis tam tikros emocinės higienos. Visų pirma, paisyti sutartų darbo valandų,
o po jo skirti laiko sau, malonioms veikloms, atsipalaidavimui, bendravimui su
maloniais žmonėmis.

Jeigu jau taip nutiko, kad perdegimo išvengti nepavyko, I. Aukštuolytė ragina
paprasčiausiai leisti sau pailsėti, nekritikuoti, nepeikti ir neengti savęs už tai, kas nutiko.

„Labai svarbu nebijoti ir paprašyti pagalbos, laiku kreiptis į psichikos sveikatos
specialistus. Dažnai žmonės vengia tai daryti traktuodami tai kaip silpnybę, kai tuo tarpu
į pagalbos prašymą kaip tik galime pasižiūrėti kaip į brandų elgesį, rodantį, jog žmogus
rūpinasi savimi, stengiasi investuoti į savo emocinę gerovę, nelikti vienas su savo
sunkumais“, – sako psichologė.

Savo ruožtu J. Krikščiūnė atkreipia dėmesį, kad darbuotojų apsauga nuo perdegimo ir
darbo bei laisvalaikio balansu rūpintis turėtų ne vien jie patys. Darbdaviai taip pat turi
atsakomybę savo komandos nariams kalbėti apie poilsio reikšmę jų emocinei sveikatai.

„Turime kurti tokią įmonės kultūrą, kurioje būtų svarbus gerovės aspektas, o darbuotojai
nebijotų pabrėžti savo poreikio pailsėti. Viskas prasideda nuo vadovų. Jeigu jie rūpinasi
savo poilsiu, tai bus geras pavyzdys. Taip pat būtina skatinti darbuotojus planuoti savo
atostogas ir poilsio laiką. Vertinga priemonė gali būti ir darbuotojų apklausos, kurios
padeda nustatyti, kokie veiksniai daro įtaką jų stresui, darbo krūviui ir poilsio poreikiui.
Šie duomenys padeda priimti sprendimus dėl darbuotojų gerovės“, – vardina ji.

Anot jos, darbo ir laisvalaikio balanso užtikrinimas jau tapo vienu iš bendrovės prioritetų.
Poilsis neatsiejamas nuo darbo rezultatų, nes tik pailsėjęs žmogus gali būti
produktyviausia ir efektyviausia savo versija.