Emocijų valdymas prie vairo: meškos paslaugą gali padaryti ne tik pyktis
Emocijų valdymas prie vairo: meškos paslaugą gali padaryti ne tik pyktis
Visai nesvarbu, keliaujate į pajūrį ar kurortą, ar grįžtate iš jo – per didelis
atsipalaidavimas kelionėse gali būti toks pats pavojingas kaip ir irzlumas. Nors
dažniausiai manoma, kad grįžtantieji iš kurortų yra pailsėję ir turėtų racionaliau vertinti
savo veiksmus prie vairo, taip yra ne visada.
„Neretai vairuotojai linkę skubėti. Važiuodami į kurortus, skuba į viešbučius, galbūt yra
susiplanavę kažkokias veiklas ir nusistatę sau atvykimo laiką. Grįžtantieji – skuba namo,
galbūt atlikti namų ruošos darbus ir pasiruošti naujai darbo savaitei. Šiltuoju metų laiku
neretai padaugėja ir kelio darbų, kurie pristabdo eismą, todėl keliones reikėtų planuoti
su laiko rezervu. Taip išvengsite papildomų neigiamų emocijų ir nereikės skubėti“, –
pataria BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.
Emocijos veikia elgesį
Atsipalaidavimo ir kitų emocijų įtaką vairavimui pabrėžia ir VDU mokslininkė, tyrinėjanti
eismo psichologiją, Laura Šeibokaitė. Anot jos, apie emocinį foną savo kasdienybėje
galvojame per mažai. Žmonėms iš principo sunku atpažinti, kaip emocijos veikia jų
elgesį, sprendimus. Ir nors emocijų atpažinimas yra treniruojamas įgūdis, daugumai tai
dar nėra atrastas saviugdos elementas.
„Jeigu pykstančio žmogaus paklausite, kodėl jis pyksta, jis paprastai tik dar labiau
supyks, bet garsiai kartos, kad visai nepyksta. Taip yra dėl to, kad jis tuo metu yra
susitelkęs į savo emociją. Kai paprašai žmogaus įvardinti, ką jaučia, įsijungia visai kiti
pažinimo procesai – racionalusis protas. Tai atskiros sistemos, apie kurias žmonės visai
negalvojai kaip atskiras“, – dėsto pašnekovė.
Pasak L. Šeibokaitės, nesugebėjimas skaityti savo emocijas mums trukdo suvokti jų
veikimą. Pavyzdžiui, emocijos didele dalimi atsakingos už vieną dažniausią nelaimių
priežasčių – naudojimąsi telefonu vairuojant. Ekspertė sako, kad tai darydami mes
tiesiog prarandame laiko pojūtį.
„Yra paskaičiuota, kad sugrįžimas nuo naudojimosi telefonu iki pilnaverčio vairavimo
gali trukti iki keturių sekundžių. Įsivaizduokite, kiek daug eisme gali nutikti per šį laiką.
Įlindę į telefoną, prarandame laiko pojūtį. Mums atrodo, kad tiesiog žvilgtelėjome, o iš
tikrųjų... Taip veikia žmogaus dėmesys ir šitų dalykų sukontroliuoti mes negalime.
Tačiau galime sau pasakyti, kad tiesiog nežiūrėsime. Aišku, čia jau nusiteikimo,
požiūrio, valios klausimas“, – teigia VDU mokslininkė.
Vis dėlto, už išsiblaškymą ir per didelį atsipalaidavimą, dar pavojingesnė yra pykčio
emocija. Ypatingai kai jis perauga į agresiją. Pasak eismo psichologės, su situaciniu
pykčiu, kylančiu absoliučiai visiems, suaugę žmonės paprastai būna išmokę gana
efektyviai susitvarkyti. Problema, kai viskas perauga į fizinį lygmenį.
„Tokiems agresyviems žmonėms iš šios emocijos išeiti paprastai labai sunku. Ir tyrimais
esame nustatę, kad agresyvūs žmonės yra sudėtingiausia vairuotojų grupė, nes jie iš
principo nelinkę laikytis taisyklių, problemas dėl sukeliamų problemų kelyje yra pratę
perkelti kitiems ir nemato jokios savo kaltės. Tai pati sudėtingiausia grupė, kuri, mano
supratimu, pati sau padėti gali labai sunkiai“, – konstatuoja L. Šeibokaitė.
Tyčinės avarinės situacijos
BTA ekspertas A. Žiukelis pastebi, kad kartais pyktis prie vairo pasireiškia ir tyčinėmis
provokacijomis ar net fizinės jėgos panaudojimu.
„Yra tekę matyti situacijų, kai santykius išsiaiškinti nusprendę vairuotojai apsižodžiuoja
pravėrę automobilių langus. Kartais įpykę vairuotojai net išlipa iš mašinos ir apspardo
kitą automobilį arba apsistumdo vidury judrios gatvės. Pasitaiko ir tokių momentų, kai
vairuotojas nori „pamokyti“ ir aplenkęs tyčia pradeda staigiai stabdyti, sukeldamas
avarinę situaciją“, – pastebi A. Žiukelis.
Jis pabrėžia, kad tyčinį eismo įvykį sukėlęs vairuotojas neturėtų tikėtis draudimo
bendrovės išmokos. Tyčiniai eismo įvykiai yra laikomi nedraudžiamaisiais.
Todėl A. Žiukelis prieš keliones pataria atkreipti dėmesį į savo būseną. Anot jo, tai
galioja tiek fizinei, tiek psichologinei savijautai.
„Transporto priemonės valdymas reikalauja didelės koncentracijos, todėl jei yra
kažkokių trikdžių, neleidžiančių viso dėmesio sukoncentruoti į vairavimą, geriau
nerizikuoti – paprašyti, kad pavežtų artimieji arba pasinaudoti taksi paslaugomis. Jei
kelyje įvyko konfliktas ir situacija suerzino vairuotoją bei nepavyksta nusiraminti,
rekomenduočiau nebetęsti važiavimo, sustoti saugioje vietoje, ir tęsti kelionę nurimus
emocijoms. Visada derėtų prisiminti, kad eisme yra ir daugybė kitų dalyvių, todėl
kiekvienas vairuotojas yra atsakingas ne tik už savo ekipažą, bet ir už kitų sveikatą“, –
pažymi A. Žiukelis.
Eismo įvykių šuolis
Kelių policijos duomenys rodo, kad šių metų liepą ir birželį registruoti atitinkamai 310 ir
346 eismo įvykiai. Palyginimui pavasarį (kovo–gegužės mėn.) jų buvo pastebimai
mažiau – 201, 229 ir 306. Policijos duomenimis, šiemet fiksuojamas ir kone perpus
didesnis žuvusiųjų skaičius, lyginant su praėjusiais metais.
Vasarinis avaringumo padidėjimas fiksuojamas kasmet. Štai 2022 m. vasarą registruota
1012 eismo įvykių. Praėjusią vasarą išsiskyrė rugpjūtis, kai eismo įvykių fiksuota 374.
Tuo metu pavasarį ir rudenį incidentų buvo mažiau – atitinkamai 771 ir 834.