Grįžtantis plikledis didina traumų tikimybę: kada gydytis pačiam, o kada kreiptis į medikus

Orų prognozės žada vis dažnesnį šaltuką ir kritulius, o kartu su juo – papildomusiššūkius keliaujantiems tiek automobiliais ar viešuoju transportu, tiek pėsčiomis. Pašalusdrėgna kelio danga kaipmat pasidengia ledo sluoksniu. Tokios klastingos sąlygos lemiakasmet žiemą išaugančią traumų tikimybę. Medikai pažymi, kad dažnėjant plikledžiuidaugėja ir gyventojų patiriamų traumų.

Traumų pagausėjimas – įprastas reiškinys

Kaip sako Gediminas Bulenokas, draudimo bendrovės BTA Asmens draudimo produktų
vadovas, sezoninis traumų pikas fiksuojamos praktiškai kiekvienos žiemos pradžioje.
Traumų augimą įrodo draudimo bendrovės statistika. Pernai gruodį, lyginant su
lapkričiu, pranešimų apie jas gauta beveik 80 proc. daugiau. Anot pašnekovo, ypatingai
traumų pagausėja prieš pat šventes ir tarpušvenčiu, kai žmonės arba labai skuba, arba
yra atsipalaidavę.

„Kaip taisyklė, žmonės dažniausiai neįvertina pasikeitusių aplinkos sąlygų – išeina į
lauką su netinkama avalyne, skuba, nors eismo sąlygos reikalauja atsargumo.
Pastebime tendenciją, kad lapkričio pabaiga ir gruodžio pradžia yra savotiškas traumų
lūžio taškas. Besikreipiančiųjų dėl traumų, pagal mūsų turimus duomenis, padaugėja
kone dvigubai. Nors dažniausiai atsiperkama sumušimais ar kaulų skilimais, tačiau
pasitaiko ir sudėtingesnių traumų – smegenų sutrenkimų ar galūnių lūžių“, – dėsto G.
Bulenokas.

Žiemos pradžioje išaugantį traumų skaičių pastebi ir „Telesante“ gydytoja Natalija
Vaicekauskienė. Anot jos, nutikus tokiai nelaimei, svarbiausia yra tinkamas situacijos
įvertinimas ir pirmoji pagalba.

„Nugriuvus dažniausiai pasitaiko rankų, kojų čiurnų lūžiai, išnirimai, sumušimai. Pirmoji
pagalba čia yra šaldymas. Šaldyti reikėtų apie 10-15 minučių, ledo nededant tiesiai ant
sužeistos vietos – būtų geriausia naudoti kokį nors audinį. Procedūrą kartoti galima po
20-30 minučių. Toks reguliarus vėsinimas gali tęstis iki trijų parų. Jeigu galūnė tiek
pažeista, kad ją sunku priminti ar kitaip liesti, reikėtų nedelsiant vykti į priėmimo skyrių,
ir įsitikinti, ar nėra lūžio“, – pataria ji.

Itin pavojingos ir galvos traumos. Jeigu krentant ją smarkiai užsigavote, visų pirma,
reikėtų stebėti, ar neatsiranda tokie simptomai, kaip pykinimas, vėmimas, regėjimo
sutrikimai. Jiems pasireiškus derėtų nedelsiant kviesti greitąją medicininę pagalbą arba
pačiam vykti į priimamąjį.

Tradiciškai vėluojame su pasiruošimu

Paslydus patiriamos traumos paprastai labiausiai siejamos su vyresnio amžiaus
žmonėmis. Tiesa, N. Vaicekauskienė pastebi, kad ant ledo šiaip jau vienodai sėkmingai
krenta visų amžiaus grupių atstovai. Skirtumas tas, kad vyresni žmonės dėl prastesnės
pusiausvyros, gretutinių ligų, kaulų išretėjimo, vaistų šalutinio poveikio susižeidžia
dažniau ir rimčiau.

Gydytoja atkreipia dėmesį, kad ir šioje srityje stokojame supratimo apie prevencijos
svarbą. Lygiai taip pat kaip apie imuniteto stiprinimą kažkodėl kalbame tik rudenį, kai jau
būna šaukštai po pietų, taip ir traumomis susirūpiname kiek per vėlai. Tiesa tokia, kad
turintiems gerą raumenyną, stabilų kūną, judėti slidžioje aplinkoje yra daug lengviau, o
šių savybių lavinimas yra būtinas kiekvienam.

„Aišku, raumenyno ar pusiausvyros per savaitę neištreniruosime. Tai bent jau
pasirūpinkime batais storu grublėtu padu, apkaustais ant jų ir pagalbinėmis vaikščiojimo
priemonėmis. Keliones taip pat reikėtų planuotis su didesne laiko atsarga, kad nereikėtų
skubėti. Reikia ir padidinto atidumo vietose, kur juda daugiau žmonių – didesnė
tikimybė, kad čia kažkas kažką papylė ar pan.“, – aiškina N. Vaicekauskienė.

Asmeninė apsauga

Pasak G. Bulenoko, paslydus patirtos traumos dar nemalonesnės, jeigu žmogų ilgam
išveda iš rikiuotės. Toks pavojus ypatingai aktualus vyresniems žmonės. BTA
duomenys rodo, kad būtent jie dažniau patiria sunkesnes traumas.

„Neretai pasitaiko, kad apie draudimą žmogus susimąsto tik tada, kai pats arba jo
artimasis patiria traumą. Draudimo apsauga – asmeninis finansinis saugiklis, todėl
svarbu pasirinkti tokią apsaugą, kuri būtų tinkama konkrečiai jums. Išmokos dydis
priklauso ir nuo pasirinkto įmokų dydžio. Svarbu įsivertinti, kaip dažnai judate,
sportuojate, kokia išmoka jus tenkintų, jei dėl traumos kurį laiką negalėtumėte dirbti ir
gauti pajamų. Šie kriterijai leidžia pasirinkti tinkamiausią draudimo apsaugą ir išvengti
nemalonių situacijų. Pavyzdžiui, kartais žmonėms kyla klausimų, kaip sudėtingą lūžį
patyręs asmuo galėjo gauti mažesnę išmoką nei kitas, kuriam skilo piršto kaulas.
Atsakymas yra tinkamas draudimo apsaugos pasirinkimas“, – sako jis.

BTA ekspertas pabrėžia, kad dėl tinkamiausios draudimo apsaugos vertėtų
pasikonsultuoti su draudimo ekspertais.