Automobiliai nukenčia ne tik eismo įvykiuose – jų apgadinimus vairuotojai pastebi priešsėsdami prie vairo. Kai kurių apgadinimų kaltininkai būna prastos nuotaikos praeiviai arkaimynai, kartais – kieme žaidžiantys ir nieko blogo nelinkintys vaikai. Taip pat žaląpadaro vagys, kurie negailestingai išlupa paklausią automobilio detalę. Kaltininkątokiose situacijose surasti itin sudėtinga, tad vairuotojams tenka sukti galvą, kaipatitaisyti patirtą žalą.

Piktybiniai vandalai

Rudens pradžioje Vilniuje, Naujamiestyje, vandalas suniokojo iškart penkis
automobilius. Supjaustytos padangos, nuplėšti valstybiniai numeriai, subraižytas
kėbulas, išdaužtas langas, į salono vidų įmestas akmuo – nemalonumai, kurie ne tik
sugadina nuotaiką, bet gali ir patuštinti piniginę.

Naujamiesčio bendruomenės grupė socialiniuose tinkluose aptarinėdama šį atsitikimą
priėjo išvados, kad greičiausiai visų jų negandų kaltininkas – jau pagarsėjęs,
pareigūnams žinomas asmuo. Jis ir anksčiau, įtariama, niokojo kaimynų turtą –
apgadino namų duris, buvo atjungęs elektrą.

„Tokioje situacijoje, neturintieji kasko draudimo, žalos atlyginimo gali ir nesulaukti, nes
sučiupti piktavalius ne visada pavyksta. Patyrus žalą, automobilio savininkai turi apie tai
pranešti policijai, kuri savo ruožtu pradeda tyrimą. Kol kaltininkas nėra nustatomas, tol
nėra iš ko išreikalauti žalos atlyginimo. Šiuo atveju kasko turėtojai žalos atlyginimo
sulaukia operatyviai, nepaisant to, ar pavyko nustatyti kaltininką ar ne “, – sako Andrius
Žiukelis, BTA Ekspertizių skyriaus vadovas.

Naujamiesčio bendruomenės atstovė Rita Latvytė pasakoja, kad toks vandalų išpuolis
prieš automobilius – ne pirmas. Jos teigimu, būta ir subraižymų, ir nulaužytų valytuvų.
„Tai tikrai ne pirmas atvejis. Bet tokie brutalūs suniokojimai pasitaikė pirmą kartą“, –
sakė ji.

Po šio įvykio tarp bendruomenės narių kilo diskusija, kurios metu iškelta idėja, kad
reikėtų įrengti aplinkos stebėjimo kameras. Tačiau iniciatyvai šias kameras įrengti savo
lėšomis pritarė ne visi – esą, tuo turėtų pasirūpinti savivaldybė. Be to, kilo klausimų,
kam būtų prieinama šių kamerų fiksuojama medžiaga.

Ne tik gadina, bet ir vagia

A. Žiukelis pažymi, kad nuo praėjusių metų pradžios į draudimo bendrovę kreipėsi
beveik 500 klientų, kurių automobiliai nukentėjo nuo ilgapirščių arba turto niokotojų. Per
šį laikotarpį automobilių savininkai patyrė žalų už daugiau nei 400 tūkst. eurų. Ekspertas
pažymi, kad nors dažniausiai klientai kreipėsi dėl vandalizmo atvejų, tačiau kur kas
daugiau žalos yra pridarę ilgapirščiai.

„Mūsų kasko draudimo statistika rodo, kad nuo detalių vagių dažniausiai nukenčia BMW
– šios markės automobilių savininkų kreipiniai sudaro beveik 20 proc. visų mūsų
gaunamų prašymų atlyginti žalą dėl vagystės iš automobilio. Vagiamos automobilių
priekinės lempos, vairai, kitos detalės. Įprastai vagystės vykdomos itin brutaliai –
piktadariai už kelių šimtų eurų vertės detalę pridaro nuostolių, kurie gali viršyti ir
dešimties tūkstančių eurų ribą“, – sako draudimo bendrovės atstovas.

Pasak jo, pastaruosius metus ilgapirščių dėmesį labiausiai traukia „Volvo XC60“, „Lexus
RX“ ir trečios serijos BMW automobiliai ir jų dalys.

Pavojai tyko net idiliškoje kaimynystėje

Net kai kaimynystė yra santykinai saugi ir vagys joje lankytis vengia, o kaimynų, kurie
pyksta ant viso pasaulio taip pat nėra, automobiliai, palikti stovėjimo aikštelėje, nebūna
visiškai saugūs.

Štai, Vilniaus Lazdynų rajono pakraštyje įsikūrusi bendrija, dėl ją juosiančios gatvės
meiliai vadinama Jonažolių kaimu, vienija gausybę jaunų šeimų. Kiemuose dienomis
nenutyla vaikų klegėjimas. Tačiau ir šiame sostinės pakraštyje automobiliai kartais
apgadinami. Tiesa, čia eibių dažniau prikrečia vaikai, kurie nerūpestingai šaligatviu
lėkdami ant dviračio ar paspirtuko netyčia perbraukia šalia stovinčio automobilio šoną.

„Tokių atvejų iš tiesų pasitaiko daug. Bent 90 procentų jų įvyksta nematant tėvams. Dėl
to identifikuoti, kas ir kaip apgadino svetimą automobilį, yra labai sudėtinga. Ne visi
Jonažolių namai turi kameras“, – sako Inga Žviedrienė, Daugiabučių namų savininkų
bendrijos „Jonažolė“ pirmininkė.

Ji priduria dar negirdėjusi, kad kaltininkas pats prisipažintų, jog pridarė kaimynui
nuostolių. Jei kaltininkas ir būna nustatomas, tai tik dėl to, kad incidentą matė kaimynas
– pagavo jaunąjį vandalą už rankos arba užfiksavo telefono kamera ir kreipėsi į
bendriją.

Tiesa, kuomet nelaimingas atsitikimas nutinka laiptinėje – pavyzdžiui, sudaužomas
langas – gyventojai dažnai savo kaltės neslepia, nes yra apsidraudę būstą su įtraukta
civiline asmens atsakomybės apsauga. „Tokių atvejų pasitaikė ne vienas. Dažniausiai
draudimo išmoka už naujo stiklo paketo įtaisymą siekia arti tūkstančio eurų“, – teigia I.
Žviedrienė.

„Nuostolius, kuriuos kaimynų turtui netyčia padaro šeimos nariai, draudimo bendrovė
gali atlyginti tuo atveju, kai Gyventojų turto draudimo sutartis yra papildoma savo ir
šeimos narių civilinės atsakomybės punktu. Turint tokią draudimo sutartį galima drąsiai
prisipažinti, kad žalos kaltininkas – jūs ar jūsų šeimos narys. Taip ir stiprinami geri
kaimynų santykiai, ir sutaupoma galvos skausmo nukentėjusiam kaimynui“, – sako A.
Žiukelis.

Bendrijos pirmininkė spėja, kad prasidedant rudeniui ir pradedant bjurti orams vis
daugiau pavojų kils ir požeminėse aikštelėse parkuojamiems automobiliams. Lyjant
lietui vaikai, kurie giedru oru zuja takeliais aplink namus, persikelia būtent į požemines
aikšteles, kuriose sąlygos ir dviratininkams, ir riedlentininkams – idealios. Tokiose
aikštelėse grindinys yra visiškai lygus, o pakilimo rampos suteikia galimybę įsibėgėti.