Kad kristų lapai, o ne jūs – kokie pavojai tyko sode rudenį ir kaip nuo jų apsisaugoti?

Vėstant orams soduose ir namų kiemuose prasideda pats darbymetis. Skubant atlikti visus darbus, neretai pamirštama apie saugumą, tačiau svarbu žinoti, kad sodo darbai gali slėpti nemažai netikėtų pavojų.

Pasak parduotuvių tinklo „Žalia stotelė“ ekspertės Eglės Petkevičiūtės, ruduo – vienas intensyviausių metų laikų, kai kalbama apie sodo darbus.

„Pavasarį daugiau sėjame, sodiname, genime – tai svarbūs, tačiau preciziškesni darbai. Vasarą belieka viską prižiūrėti – laistyti, ravėti, rišti, retinti. Tačiau rudenį darbų spektras tampa platesnis – reikia ir nuimti derlių, ir paruošti žemę, ir apdengti augalus žiemai. Toks tvarkymasis ir pasiruošimas naujam sezonui dažniausiai pareikalauja daugiau fizinių jėgų“, – sako E. Petkevičiūtė. 

Kaip pažymi draudimo bendrovės BTA rizikų vertintojas Lukas Kaškevičius, sode dažniausiai pasitaikančios traumos yra įsipjovimai, susižeidimai naudojant įvairius įrankius, tokius kaip pjūklai ir žoliapjovės, nudegimai nuo griliaus ir pan. bei lūžiai ir sutrenkimai dėl kritimų nuo kopėčių.

Nuo įbrėžimų iki rimtesnių sužalojimų

Pasak sodo ir daržo ekspertės, viena dažniausių klaidų atliekant darbus sode rudenį – skubėjimas. Dėl šios priežasties dažnai pasitaiko nelaimių.

„Rudenį dirva dažnai būna drėgna, lapai slidūs, neretai tenka lipti ant kopėčių skinti obuolių ar genėti medžių, tad kritimai – vienas didžiausių pavojų. Dar viena rizika – nugaros ir sąnarių nuovargis ar net traumos. Rudenį tenka daug kasti, kilnoti dėžes su daržovėmis, nešioti sunkius maišus, todėl, jei pasilenkiama ar keliama netaisyklingai, gali atsirasti skausmas nugaroje, rankose ar pečių srityje“, – tvirtina E. Petkevičiūtė.

Kaip dar vieną pavojų ji įvardija rankų sužalojimus: „Dirbant su sekatoriais, grėbliais ar kirviais, pasitaiko įpjovimų bei sumušimų. Lapams deginti ar smulkinti šakas skirti įrankiai taip pat reikalauja atsargumo.“

Verta pasirūpinti saugumo priemonėmis

BTA atstovas pastebi, kad nors draudimas neretai siejamas su eismo įvykiais ar darbu, tačiau realybėje daug traumų nutinka kasdienybėje.

„Net ir nedidelės traumos gali lemti išlaidas už gydytojų konsultacijas, tyrimus, vaistus ar laikino nedarbingumo metu prarastas pajamas. Pavyzdžiui, paprastas rankos lūžis gali kainuoti šimtus eurų vien tik dėl gydymo ir nedarbingumo. Tokiu atveju draudimo gauta išmoka padengia dalį išlaidų, o jei klientas turi medicininių išlaidų riziką, gali būti atlygintos ir tvarsčių ar kitų priemonių įsigijimo išlaidos“, – tvirtina L. Kaškevičius.

E. Petkevičiūtė taip pat pažymi, kad dirbant sode, būtina pasirūpinti apsaugos priemonėmis, kad traumų iš viso būtų galima išvengti.

„Dauguma žmonių į sodą pasiima tik pirštines, tačiau reikėtų pasirūpinti ne tik rankomis. Pavyzdžiui, genint medžius, kapojant šakas ar naudojant žoliapjoves būtina dėvėti apsauginius akinius – užtenka vienos nuolaužos ar šakelės, kuri gali sukelti rimtus sužalojimus“, – pasakoja E. Petkevičiūtė.  

„Taip pat svarbu apsaugoti kelius – rudenį neretai tenka dirbti atsiklaupus, o šalta žemė gali sukelti sąnarių skausmą arba peršalimą. Dar vienas svarbus akcentas – tvirti darbo batai, kurie turi neslystantį padą. Rudenį, kai žemė šlapia, netinkama avalynė, tokia kaip sportbačiai ar šlepetės, tampa viena pagrindinių paslydimo priežasčių“, – tęsia ji.

BTA eksperto teigimu, sodas ir namai turėtų teikti džiaugsmą, o ne kelti grėsmę sveikatai, todėl svarbu reikiamus darbus atlikti neskubant.

„Skubėjimas ir išsiblaškymas dažnai yra nelaimių priežastys bet kurioje srityje. Tačiau sode dirbant fizinius darbus su įvairiais įrankiais, itin svarbu įsivertinti rizikas ir nepervargti”,  – pažymi L. Kaškevičius.

E. Petkevičiūtė priduria, kad sodas iš tiesų teikia daug naudos ir malonumo – dirbdami lauke žmonės daug laiko praleidžia aktyviai ir gryname ore, pamiršta kasdienius rūpesčius. Visgi svarbu nepamiršti paprastų saugos priemonių, kurios padėtų išvengti nelaimių.