Kai nedidelė avarija paralyžiuoja pusę miesto: ką turi žinoti kiekvienas vairuotojas
{{ shortDate('2025-05-21 15:29:39') }}
Didžiųjų miestų pagrindinėse arterijose piko metu net menkiausias susidūrimas gali sukelti grandininį efektą – spūstis kone visame mieste. Nors eismo įvykiai dažnai būna nežymūs, chaosą sukelia ne jų mastas, o vairuotojų nežinojimas, kaip greitai ir tinkamai spręsti situaciją. Savo ruožtu ekspertai pabrėžia, kad viena taisyklė gali išgelbėti gyventojus nuo paralyžiuotos transporto sistemos.
Vienas ryškiausių šios problemos pavyzdžių – Geležinio Vilko gatvė sostinėje. Čia intensyvus eismas nenutrūksta nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro, todėl vos vienas incidentas gali sukelti eismo griūtį. Vėliau ji išsiplečia į visas pagrindines miesto arterijas, o kai sustoja ši gatvė – sustoja visas Vilnius.
Dažniausios klaidos – emocijos, delsimas ir nežinojimas
Pasak BTA Draudimo žalų departamento direktorės Karolinos Emanuelės Karpovos, viena didžiausių problemų po nedidelės avarijos – tai, kaip vairuotojai reaguoja.
„Net ir nedidelis smūgis gali sukelti šoką ar adrenalino antplūdį, todėl vairuotojai tampa išsiblaškę, lėčiau reaguoja, sunkiai susikalba. Dažnai jie pradeda emocingai kaltinti vienas kitą, nors nė vienas nebesugeba objektyviai įvertinti situacijos“, – sako K. E. Karpova.
Tą patvirtina ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) atstovai, kurie pabrėžia, jog viena pagrindinių priežasčių dėl kurių po mažų avarijų kyla kamščiai – nežinojimas.
„Viena dažniausių klaidų – vairuotojai bijo patraukti automobilius iš įvykio vietos ir deklaracijas pildo ten pat, taip užblokuodami eismą ir sukeldami spūstis. Nors pagal taisykles pakanka nufotografuoti susidūrimo vietą, apgadinimus ir tuomet transporto priemones patraukti į šalikelę.
Kitas dažnas atvejis – kai vairuotojai nesutaria dėl kaltės, nes vienas iš jų nežino arba neteisingai supranta Kelių eismo taisykles. Tuomet prasideda ginčai, bandymas įrodyti savo tiesą, o tai tik dar labiau apsunkina situaciją ir trikdo eismą“, – teigia Vilniaus AVPK atstovai.
Elektroninė deklaracija – greičiau, saugiau ir be papildomo streso
K. E. Karpova atkreipia dėmesį, kad viena dažniausiai pasitaikančių problemų – deklaracijos formos neturėjimas arba nemokėjimas jos pildyti.
„Vairuotojai blaškosi, ieško sprendimo, o tuo metu kelias lieka užblokuotas. Kartais jie kviečia policiją, nors situacija yra visiškai aiški ir galima apsieiti be pareigūnų“, – sako ji.
Sprendimu tampa elektroninė deklaracija, kuri, pasak ekspertės, vis dažniau padeda išvengti bereikalingo streso ir gaišaties.
„Reikia naudotis tik oficialia sistema – svetainėje www.draudimoivykiai.lt arba to paties pavadinimo programėlėje. Ji užpildoma greičiau nei popierinė forma – nereikia ieškoti rašiklio ar dokumentų, daug duomenų įtraukiami automatiškai“, – aiškina draudimo bendrovės BTA atstovė.
Ekspertė pažymi, kad elektroninė deklaracija padeda išvengti netikslumų, o užpildžius ją, informacija iškart perduodama draudikui, todėl galima greičiau pradėti žalos administravimą.
Tą akcentuoja ir Vilniaus AVPK atstovai, kurie pabrėžia, kad kamščių išvengti padėtų supratimas, jog deklaraciją galima užpildyti ir internete.
„Dažnai vairuotojai tiesiog neturi eismo įvykio deklaracijos formos arba nežino, kur ją rasti internete. Jie mano, kad ją būtina užpildyti būtent įvykio vietoje, nors tai galima padaryti ir vėliau, jei abi pusės sutaria dėl aplinkybių.
Kita dažna priežastis – nesutarimai dėl to, kas kaltas. Neretai vienas iš dalyvių netinkamai interpretuoja ar paprasčiausiai nežino kelių eismo taisyklių, nors situacija būna pakankamai aiški“, – sako Vilniaus AVPK atstovai.
Ką svarbiausia prisiminti po nedidelės avarijos?
Draudimo ekspertė tikina, kad pirmiausia būtina sustoti, įjungti avarinius žibintus ir įsitikinti, ar niekas nenukentėjo.
„Prieš patraukiant automobilius būtina padaryti kelias nuotraukas – turi matytis transporto priemonių padėtis, pažeidimai, kelio ženklai ir situacija aplink“, – primena K. E. Karpova.
Tuomet, anot jos, jei aplinkybės aiškios, automobilius reikėtų patraukti į šalikelę, kad netrukdytų eismui ir nesukeltų papildomos rizikos kitiems eismo dalyviams. Tik tada reikėtų pildyti deklaraciją – popierinę arba elektroninę.
„Net jei vairuotojai nesutaria dėl kaltės, tai neturėtų tapti kliūtimi. Deklaracijoje galima pažymėti skirtingas pozicijas – vėliau situaciją įvertins draudimo bendrovė“, – akcentuoja ji.
Vairuotojų elgsena keičiasi – bet nepakankamai greitai
Pasak K. E. Karpovos, per pastaruosius metus matomas teigiamas pokytis – vis daugiau vairuotojų žino, kaip elgtis po įvykio, geba greičiau reaguoti, naudojasi elektroninėmis priemonėmis.
„Elektroninės deklaracijos naudojimas ypač populiarus tarp jaunesnių vairuotojų, gyvenančių didmiesčiuose, tačiau ši tendencija plinta ir į mažesnius miestus bei gyvenvietes“, – pastebi ji.
Nors situacija gerėja, emocijos po avarijos – vis dar dažnas reiškinys.
„Svarbiausia – išlikti racionaliam, nesivelti į ginčus ir kuo greičiau pašalinti kliūtį nuo kelio. Aiškūs, struktūruoti veiksmai padeda išvengti papildomo streso ir leidžia eismui greičiau grįžti į įprastą ritmą“, – reziumuoja K. E. Karpova.
Vienas ryškiausių šios problemos pavyzdžių – Geležinio Vilko gatvė sostinėje. Čia intensyvus eismas nenutrūksta nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro, todėl vos vienas incidentas gali sukelti eismo griūtį. Vėliau ji išsiplečia į visas pagrindines miesto arterijas, o kai sustoja ši gatvė – sustoja visas Vilnius.
Dažniausios klaidos – emocijos, delsimas ir nežinojimas
Pasak BTA Draudimo žalų departamento direktorės Karolinos Emanuelės Karpovos, viena didžiausių problemų po nedidelės avarijos – tai, kaip vairuotojai reaguoja.
„Net ir nedidelis smūgis gali sukelti šoką ar adrenalino antplūdį, todėl vairuotojai tampa išsiblaškę, lėčiau reaguoja, sunkiai susikalba. Dažnai jie pradeda emocingai kaltinti vienas kitą, nors nė vienas nebesugeba objektyviai įvertinti situacijos“, – sako K. E. Karpova.
Tą patvirtina ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) atstovai, kurie pabrėžia, jog viena pagrindinių priežasčių dėl kurių po mažų avarijų kyla kamščiai – nežinojimas.
„Viena dažniausių klaidų – vairuotojai bijo patraukti automobilius iš įvykio vietos ir deklaracijas pildo ten pat, taip užblokuodami eismą ir sukeldami spūstis. Nors pagal taisykles pakanka nufotografuoti susidūrimo vietą, apgadinimus ir tuomet transporto priemones patraukti į šalikelę.
Kitas dažnas atvejis – kai vairuotojai nesutaria dėl kaltės, nes vienas iš jų nežino arba neteisingai supranta Kelių eismo taisykles. Tuomet prasideda ginčai, bandymas įrodyti savo tiesą, o tai tik dar labiau apsunkina situaciją ir trikdo eismą“, – teigia Vilniaus AVPK atstovai.
Elektroninė deklaracija – greičiau, saugiau ir be papildomo streso
K. E. Karpova atkreipia dėmesį, kad viena dažniausiai pasitaikančių problemų – deklaracijos formos neturėjimas arba nemokėjimas jos pildyti.
„Vairuotojai blaškosi, ieško sprendimo, o tuo metu kelias lieka užblokuotas. Kartais jie kviečia policiją, nors situacija yra visiškai aiški ir galima apsieiti be pareigūnų“, – sako ji.
Sprendimu tampa elektroninė deklaracija, kuri, pasak ekspertės, vis dažniau padeda išvengti bereikalingo streso ir gaišaties.
„Reikia naudotis tik oficialia sistema – svetainėje www.draudimoivykiai.lt arba to paties pavadinimo programėlėje. Ji užpildoma greičiau nei popierinė forma – nereikia ieškoti rašiklio ar dokumentų, daug duomenų įtraukiami automatiškai“, – aiškina draudimo bendrovės BTA atstovė.
Ekspertė pažymi, kad elektroninė deklaracija padeda išvengti netikslumų, o užpildžius ją, informacija iškart perduodama draudikui, todėl galima greičiau pradėti žalos administravimą.
Tą akcentuoja ir Vilniaus AVPK atstovai, kurie pabrėžia, kad kamščių išvengti padėtų supratimas, jog deklaraciją galima užpildyti ir internete.
„Dažnai vairuotojai tiesiog neturi eismo įvykio deklaracijos formos arba nežino, kur ją rasti internete. Jie mano, kad ją būtina užpildyti būtent įvykio vietoje, nors tai galima padaryti ir vėliau, jei abi pusės sutaria dėl aplinkybių.
Kita dažna priežastis – nesutarimai dėl to, kas kaltas. Neretai vienas iš dalyvių netinkamai interpretuoja ar paprasčiausiai nežino kelių eismo taisyklių, nors situacija būna pakankamai aiški“, – sako Vilniaus AVPK atstovai.
Ką svarbiausia prisiminti po nedidelės avarijos?
Draudimo ekspertė tikina, kad pirmiausia būtina sustoti, įjungti avarinius žibintus ir įsitikinti, ar niekas nenukentėjo.
„Prieš patraukiant automobilius būtina padaryti kelias nuotraukas – turi matytis transporto priemonių padėtis, pažeidimai, kelio ženklai ir situacija aplink“, – primena K. E. Karpova.
Tuomet, anot jos, jei aplinkybės aiškios, automobilius reikėtų patraukti į šalikelę, kad netrukdytų eismui ir nesukeltų papildomos rizikos kitiems eismo dalyviams. Tik tada reikėtų pildyti deklaraciją – popierinę arba elektroninę.
„Net jei vairuotojai nesutaria dėl kaltės, tai neturėtų tapti kliūtimi. Deklaracijoje galima pažymėti skirtingas pozicijas – vėliau situaciją įvertins draudimo bendrovė“, – akcentuoja ji.
Vairuotojų elgsena keičiasi – bet nepakankamai greitai
Pasak K. E. Karpovos, per pastaruosius metus matomas teigiamas pokytis – vis daugiau vairuotojų žino, kaip elgtis po įvykio, geba greičiau reaguoti, naudojasi elektroninėmis priemonėmis.
„Elektroninės deklaracijos naudojimas ypač populiarus tarp jaunesnių vairuotojų, gyvenančių didmiesčiuose, tačiau ši tendencija plinta ir į mažesnius miestus bei gyvenvietes“, – pastebi ji.
Nors situacija gerėja, emocijos po avarijos – vis dar dažnas reiškinys.
„Svarbiausia – išlikti racionaliam, nesivelti į ginčus ir kuo greičiau pašalinti kliūtį nuo kelio. Aiškūs, struktūruoti veiksmai padeda išvengti papildomo streso ir leidžia eismui greičiau grįžti į įprastą ritmą“, – reziumuoja K. E. Karpova.
