Atgal į naujienas
Kaip užtikrinti turto apsaugą, kai būstas priklauso keliems savininkams?
2023-03-14
Atgal į naujienas
Kaip užtikrinti turto apsaugą, kai būstas priklauso keliems savininkams?
2023-03-14
Apsidrausti būstą nemažai daliai lietuvių tampa įprastine praktika. Šia paslauga naudojasi ne tik naujakuriai, bet ir ne vienerius metus bute ar individualiame name gyvenantys žmonės. Būstą apsidrausti sudėtingiau, kai savininkų yra daugiau nei vienas. Žinoma, jeigu visi sutaria – bėdos jokios, tačiau, jeigu sutarimo nėra, arba draudžiasi ne visi gyventojai – gali kilti problemų. Ir, žinoma, skaudžiausios jos – nutikus nelaimei.
Kaip ir kasdien, taip ir sprendžiant problemas pirmiausia reikia visų bendrasavininkų sutikimo. Daug klausimų kyla priimant sprendimus dėl atsakomybės už to turto priežiūrą, saugumą, draudimą.
Svarbiausia – tartis
Siekiant išvengti įtampų ir tarpusavio konfliktų, atsakingas bendrasavininkų elgesys, leidžiantis išvengti konfliktų, būtų pasitarti tarpusavyje.
„Svarbu pasidalinti atsakomybėmis, pasikalbėti apie galimybes apsaugoti turtą nuo žalos savo ir kito bendraturčio daliai, aptarti finansinių įsipareigojimų pasidalinimą“, – pataria Aurelija Baranauskaitė, BTA Turto draudimo rizikų skyriaus specialistė.
Kaip nesusikalbėjimo tarp savininkų pavyzdį specialistė pateikia atvejį, kuomet vienas iš penkių lygiaverčių namo savininkų savo lėšomis suremontavo visą namo stogą. Tačiau savo būstą apdraudęs žmogus po naują stogą apgadinusio gaisro iš draudimo atgavo tik penktadalį ugnies padarytos žalos. Šis asmuo buvo ne viso namo savininkas, o jo dalies, todėl ir draudimo išmoka buvo skirta padengti penktadaliui padarytos žalos. Likusia žala turėjo pasirūpinti kiti būsto savininkai.
„Kilus poreikiui keisti namo stogą, sutvirtinti pamatus ar atnaujinti inžinerines sistemas vieni savininkai neturi pinigų, kiti tiesiog nenori to daryti. Be visų savininkų sutikimo tokius darbus nedelsiant galima daryti tik tuo atveju, jeigu namas yra avarinės būklės. Avarinę būklę turi konstatuoti ekspertas arba savivaldybės atstovas. Tokiu atveju visi savininkai yra įpareigojami šių darbų išlaidas pasidalinti proporcingai jiems priklausančiam to būsto plotui. Jei būklė nėra avarinė ar norima tik pasigražinti buitį, reikia bendraturčių sutarimo ir balsavimo“, – sako Povilas Karlonas, advokatų kontoros „Noor“ partneris.
Draudimo praktikoje įprasta, kai bendraturčiai – pavyzdžiui, sutuoktiniai ar turtą paveldėję broliai ir seserys – visą turtą apdraudžia vieno iš savininkų vardu, kuris yra atsakingas už draudimo įmokų mokėjimą ir yra nurodomas kaip draudimo naudos gavėjas. Tačiau ir tokie atvejai gali tapti konflikto priežastimi.
„Lietuvos teismuose jau būta bylų, kai tarp bendraturčių kyla įtampa dėl turto draudimo įmokų pasidalinimo. Kad taip nenutiktų, bendrasavininkams patartina iš anksto aptarti finansines atsakomybes, susijusias su jiems priklausančiu bendru turtu. Dar geriau – tas atsakomybes įforminti raštu“, – pataria A. Baranauskaitė.
Paprastas sprendimas – atidalijimas
Specialistės teigimu, vienas iš būdų išspręsti atsakomybių dėl turto klausimą ir sumažinti konflikto tarp bendrasavininkių tikimybę – jo atidalijimas. Tačiau tai – ne visais atvejais tinkamas sprendimas.
„Pagrindinis reikalavimas siekiant atidalinti būstą – tos atidalinamos būsto dalies galimybė funkcionuoti savarankiškai. Ji turi turėti savarankiškas inžinerines sistemas, nuo kitų savininkų nepriklausomą įėjimą. Atidalinama būsto dalis turi atitikti ir higienos reikalavimus – gauti tam tikrą saulės šviesos kiekį, antraip tokios patalpos net negalės būti vadinamos gyvenamosiomis“, – paaiškina P. Karlonas.
Teisininkas nurodo, kad būna atvejų, kai atidalinimas yra nei įmanomas, nei logiškas, o būsto bendrasavininkystė vienam iš savininkų yra nenaudinga, o kitam – netgi žalinga.
„Kartais norimo atidalinti ploto negalima atskirti kaip savarankiško – tarkime, būsto dalies, kuri apima kokius penkis kvadratinius metrus. Tokioje situacijoje jokios pertvaros nepadės nei sanitarinį mazgą pastatyti, nei lovą sutalpinti. Teisinėje praktikoje numatyta, kad tokiais atvejais savininkas, turintis didesniąją turto dalį, gali teismo prašyti mažojo bendrasavininkio dalį priskirti prie jo turto, o mažajam savininkui už turtą atsilyginti pinigais, pagal rinkos kainą, – pasakoja „Noor“ partneris. – Nors toks sprendimas peržengia nuosavybės teisės absoliutumo ribas, teismai vertina, kad šiuo būdu užtikrinamas normalus nuosavybės veikimas. Tas pats principas taikomas ir, pavyzdžiui, grąžinamuose sklypuose, ypač miesto teritorijoje, kai nedideli ploteliai turi dešimtis savininkų.“
Bendras turtas – ne tik būstas
Daugiabučių laiptinės, požeminės stovėjimo aikštelės, stogai, kiemai – taip pat bendras turtas. Įprasta, kad šio turto savininkai proporcingomis dalimis yra visi to namo gyventojai.
„Ne kiekvienas asmuo, apdraudęs savo namų turtą, atkreipia dėmesį į tai, kad draudimo apsauga aprėpia ne tik jam asmeniškai priklausantį turtą, bet ir bendrąjį turtą. Todėl draudėjas turi teisę kreiptis dėl žalos, draudiminio įvykio metu padarytos bendram turtui, dalinio atlyginimo“, – akcentuoja A. Baranauskaitė.
Dažnu atveju bendro turto priežiūra perduodama būstų bendrijai, kuri renka rinkliavas iš visų bendrijos narių. Tam tikrais atvejais rinkliavų suma gali neplanuotai išaugti – pavyzdžiui, dėl lifto gedimo, dėl išdaužtų stiklų, dėl užlietos laiptinės ar kitų priežasčių.
„Būsto, namų turto draudimo taisyklės numato, kad, priklausomai nuo pasirinkto draudimo varianto, draudėjas gali būti apsaugotas nuo staigių ir netikėtų vidinių įrenginių ir prietaisų gedimų ar perdegimų, jei pastato įrengimai yra ne senesni nei 10 metų. O tai reiškia, kad, pavyzdžiui, dėl lifto gedimo galinčią kilti žalą kai kuriais atvejais galima kompensuoti, jei būstas buvo apdraustas“, – informuoja BTA ekspertė.
