Ruduo – kone klastingiausias laikotarpis vairuotojams. Po vasaros į gatves sugrįžta didesni eismo srautai, ilgėja tamsusis paros metas, padažnėja krituliai. Papildomų iššūkių keliuose kelia ir tradiciškai rugsėjo pabaigoje bei spalį suaktyvėjęs gyvūnų judėjimas. Dėl to kasmet fiksuojamas susidūrimų su žvėrimis šuolis.

Pasak ekspertų, pavojingiausi yra automobilių susidūrimai su tamsoje į kelius išeinančiais 
didesniais kanopiniais gyvūnais: briedžiais, elniais, stirnomis, šernais. Tačiau žalos 
dažnai pridaro ir mažesni žvėreliai.

„Per metus dėl susidūrimo su laukiniais gyvūnais patirtos žalos kreipiasi maždaug 700 
klientų. Bene labiausiai išsiskiria gegužės ir spalio mėnesiai, kai gyvūnai keliauja iš vienos 
vietos į kitą ir dažniau kerta judrius kelius. Pavyzdžiui, pernai vasarą per mėnesį 
vidutiniškai sulaukdavome maždaug 50 pranešimų apie susidūrimus su gyvūnais. Spalį, 
kai būna rudeninis gyvūnų aktyvumo pikas sulaukėme apie 80 pranešimų”, – lygina 
draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.

Anot jo, paprastai per susidūrimus apgadinami variklio gaubtai, žibintai, bamperiai, stiklai.
Daugiausiai fiksuojama susidūrimų su stirnomis, taip pat – kiškiais, lapėmis bei naminiais 
gyvūnais.

BTA duomenimis, dėl susidūrimų su laukiniais žvėrimis šiemet išmokėta suma jau viršija 
413 tūkst. eurų, o aktyviausia gyvūnų migracija dar tik prasideda. Pernai bendrovė iš viso 
kompensavo žalų už beveik 573 tūkst. eurų. Vidutinė žala, pernai patirta dėl susidūrimo 
su gyvūnu siekė apie 2100 eurų, šiemet – jau 2400 eurų.

A. Žiukelis atkreipia dėmesį, kad bendrovės pateikiama statistika apima tik KASKO 
apsidraudusius klientus. Bendras susidūrimų su gyvūnais skaičius yra kur kas didesnis.

Nustebina ir pareigūnus

Lietuvos kelių policijos duomenimis vien rugpjūtį kas savaitę įvykdavo maždaug po 100-
200 eismo įvykių, susijusių su gyvūnais. Štai, pavyzdžiui, rugpjūčio 4–10 d. iš viso 
užregistruoti 504 eismo įvykiai. Iš jų net 30 proc. – transporto priemonių susidūrimai su 
gyvūnais. Dviejuose iš jų sužeisti žmonės.

Staigiai į kelią liuoktelėję žvėrys kartais nustebina ir net pareigūnus. Štai, rugsėjo 3-osios 
naktį tarnybos metu Utenos apskrities pareigūnas, vairuodamas tarnybinį automobilį „VW 
Transporter“, kelyje Čekonys-Debeikiai-Žalioji kliudė į kelią staiga išbėgusią stirną. Laimei 
eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo.

Stambiųjų žvėrių ruja

Biologas, egzotinių ir laukinių gyvūnų specialistas Gerardas Paškevičius, sako, kad 
labiausiai saugotis reikėtų būtent didesnių kanopinių. Ypač briedžių, nes juos sunku 
pastebėti. Be to, tai labai masyvūs gyvūnai.

„Rudenį laukiniai gyvūnai būna aktyvesni, keičia ar praplečia mitybos plotus, nes ruošiasi 
žiemai. Taip jie atsiduria keliuose. Pavyzdžiui, barsukai ir usūriniai šunys, kurie siekia 
sukaupti riebalų atsargų žiemos miegui, ant kelio dažnai randa sutraiškytų smulkių 
gyvūnų: varlių, rupūžių, graužikų, kartais paukščių. Barsukams ir usūriniams šunims – tai 
tarsi švediškas stalas. Bet taip ir juos pačius, besimaitinančius važiuojamojoje kelio 
dalyje, mašinos nutrenkia“, – pasakoja G. Paškevičius.

Tuo metu stambieji žvėrys – elniai, briedžiai, stumbrai – pasak jo, aktyviau juda dėl rujos, 
kuri intensyviausia yra rugsėjį. Patinai patiria hormonų audras, ieško patelių ir per kelius 
bėga nesidairydami, nes mūsų keliai eina per jų gyvenamas vietas. Patelės keičia 
maitinimosi vietas, ieško kur sočiau, todėl vakarais, kai sutemsta, eina iš miškų į laukus, 
o paryčiais grįžta atgal.

Jis priduria, kad žvėris iš miško išvaro ir medžiotojai: „šiuo metu kaip tik prasideda elnių 
medžioklės sezonas. Gyvūnai, girdėdami šūvius išsigąsta ir bėga tolyn. Deja, dažnai per 
kelią“.

Pavojingiausios – pamiškės

Lietuvos automobilių kelių direkcija skelbia, kad susidūrimo su gyvūnu pasekmių 
sunkumą lemia greitis. Tad būtina laikytis greičio apribojimų, ypač atkreipti dėmesį į kelio 
ženklą, įspėjantį apie laukinius gyvūnus, lėčiau važiuoti miško keliuose, pamiškėse, prieš 
kelio vingius ir kalvų viršuje. Gyvūnai keliuose dažniausiai pasirodo prietemoje ir naktį, 
17–23 valandomis, taip pat anksti ryte, prieš švintant.

Partrenkus gyvūną, būtina pasirūpinti žmonių ir automobilio saugumu, pranešti apie įvykį 
policijai. Negalima gaišenos ar sužaloto gyvūno pasiimti, patiems traukti nuo kelio.

BTA Ekspertizių skyriaus vadovas A. Žiukelis sako, kad daugiausia susidūrimų su 
gyvūnais įvyksta vietose, kur keliai kerta miškus ir laukus. Nesaugūs yra ir nešienauti 
kelkraščiai, mat tokiais atvejais vairuotojai gali nepastebėti vos už metro nuo 
važiuojamosios dalies esančio gyvūno, kuris ruošiasi bėgti per kelią. Jis taip pat atkreipia 
dėmesį, kad įvykių fiksuojama ir miestuose, ir tokių atvejų daugėja.

Tai patvirtina ir gamtininkas G. Paškevičius: „tai normalu, mat miestuose yra daug parkų 
ir kitų žalių erdvių, kuriose jie apsigyvena. Be to, gyvūnams vietos gamtoje vis mažėja, 
nes miestų pakraščiuose nuolat dygsta nauji namai“.