Nepatikėsite, ką draudžia lietuviai: nuo kruopų atsargų iki prabangiausių jachtų

Lietuviai vis dažniau draudžia ne tik būstą ar automobilį, bet ir rečiau sutinkamus objektus – nuo greičio matuoklių, vėjo jėgainių ar meno kūrinių iki vandens autobusų ir istorinės tekstilės. Tarp apdraudžiamų objektų vis dažniau atsiranda ir specifinė veikla ar turtas, reikalaujantis nestandartinio požiūrio į rizikos valdymą.

„Tiek fizinių, tiek juridinių asmenų draustumas Lietuvoje vis dar nėra aukštas – žmonės dažnai nesvarsto apie rizikas, o kartu ir apie tai, ką verta apdrausti. Dėl šios priežasties kai kurie egzotiškesni atvejai iš tikrųjų išsiskiria bendrame fone“, – sako draudimo benrovės BTA Rizikų valdymo departamento direktorė Ana Variakojienė.

Egzotiškiausi verslo draudimai – nuo šunų kirpyklų iki narų darbų po vandeniu

Pasak A. Variakojienės, vienas universaliausių, bet retai naudojamų sprendimų – bendrosios civilinės atsakomybės draudimas. Jis aktualus net ir iš pažiūros mažos rizikos veikloms, kaip parduotuvės prekybos centre. 

„Dažnai neįvertinama, kad ir ten gali kilti gaisras ar vandentiekio avarija, padaranti žalą kitoms patalpoms ir jų savininkams“, – pastebi ekspertė.
Statybų srityje fiziniai asmenys dažnai apsiriboja privalomu pastato pridavimo draudimu, nors realios rizikos – vagystės, brokas ar nelaimės statybos metu – yra kur kas platesnės.

„Statybų metu daug kas gali nueiti ne ta linkme. Pasitaiko ir statybinių brokų, ir nelaimingų atsitikimų, ir vagysčių dar statomame name. Savo ruožtu pastate esantys daiktai dažniausiai būna visiškai nauji ir vertingi“, – akcentuoja A. Variakojienė.

Tuo tarpu verslai linkę drausti net povandeninius akmenų šalinimo darbus, šlaitų tvirtinimus ar reikšmingų objektų griovimus.

Menas, kruopos ir lėktuvų varikliai: ką dar draudžia verslas?

Tarp įdomiausių draudžiamų įmonių turto objektų – oro sąlygų stebėjimo įranga, greičio matuokliai, net didelės atsargų partijos – nuo kruopų ir įvairių skysčių iki transporto priemonių dalių.

Krovinių draudimo srityje išskirtiniai atvejai – meno kūrinių, brangakmenių, istorinių kostiumų ar net lėktuvų variklių pervežimas. Tai labai vertingi kroviniai, reikalaujantys specifinio draudimo, bet ir keliantys didelę riziką.

Draudžia tik nedaugelis, nors rizikos – didžiulės

Vis daugiau lietuvių atranda motorines vandens transporto priemones – laivus, vandens motociklus ar net keltus. Vis dėlto, kaip teigia A. Variakojienė, dauguma jų vis dar neįvertina rizikų ir draudimo teikiamos naudos.

„Ne visada įsivertinami savo paties laivo valdymo įgūdžiai, užplaukiama ant pašalinių daiktų, kurių nesimato po vandeniu, atsitrenkiama į prieplaukas ir lieptus. Dar blogiau – jeigu sužalojami besimaudantys žmonės“, – sako ji.

Ekspertė priduria, kad tarp apdraustų objektų yra ir ne tiek dažnai gyventojų sutinkami vandens autobusai.

A. Variakojienė pastebi, kad visuomenėje vis dar per mažai dėmesio skiriama mūrinių pastatų draudimui. Ekspertė teigia pastebinti vyraujantį klaidingą įsitikinimą, neva jeigu namas mūrinis – gaisro atveju jam nieko nenutiks.

„Žalų istorija rodo kad mūras niekaip neapsaugo nuo paties gaisro fakto atsiradimo. Juolab, kad labai dažnai gaisras kyla dėl netvarkingos elektros instaliacijos“, – tikina draudimo bendrovės BTA atstovė.

Lietuviai dar kuklūs – bet keičiasi

Fiziniai asmenys rečiau draudžia išskirtinius objektus, tačiau tendencijos keičiasi. Vis labiau populiarėja meno kūrinių draudimas, taip pat – unikalių statinių ar istorinių automobilių apsauga. 

„Tai rodo augantį žmonių sąmoningumą – kai investuoji į vertingą daiktą, supranti, kad verta investuoti ir į jo apsaugą“, – sako A. Variakojienė.