Ruduo į Lietuvą atnešė erkių sukeliamų ligų bangą
Kartu su rudeniu Lietuvoje registruojamas erkių pernešamų ligų pikas. Medikai ir draudikai tokių susirgimų bangą sieja su intensyviu grybavimu ir uogavimu, buvimu gamtoje: erkės aktyvios ne tik, kaip įprasta manyti, pavasarį ar vasarą, bet ir rudenį.
„Kasmet pasaulyje erkiniu encefalitu suserga 10–13 tūkst. žmonių, iš jų Europoje – apie 3 tūkst. Lietuva, Latvija, Estija ir Slovėnija šiuo metu yra didžiausio Europoje sergamumo erkiniu encefalitu zona, kurioje sergamumo rodiklis siekia net 12–13 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Pirmasis sergamumo pakilimas būna birželį, tačiau didžiausias užregistruojamas liepą–rugsėjį: 49–60 proc. metinių erkinio encefalito atvejų Lietuvoje. Tokia tendencija galimai sietina su dažnesniu žmonių lankymusi miške, iškylavimu gamtoje. Pablogėjus ekonominei padėčiai, bedarbiai ir pensininkai užsiima uogavimu, grybavimu, žvejyba ir kitokia veikla, didinančia ekspoziciją erkėms – vyresni kaip 50 metų amžiaus žmonės šalyje sudaro 37–57 proc. visų sergančiųjų erkiniu encefalitu“, - sako Vilniaus universiteto profesorė, Medicinos diagnostikos ir gydymo centro infekcinių ligų gydytoja Ligita Jančorienė.
Jos teigimu, Lietuvoje aktyvusis erkių periodas trunka nuo kovo pabaigos iki lapkričio, o kai kuriais atvejais ir iki gruodžio vidurio, kai aplinkos temperatūra siekia +5–+7°C.
Draudimo bendrovės BTA duomenimis, pernai su erkių sukeliamomis ligomis nutikusių draudžiamųjų įvykių daugiausiai užfiksuota trečiąjį ketvirtį – daugiau kaip pusė visų šio tipo metų žalų. Išmokos už erkių sukeliamas ligas vidutiniškai svyruoja nuo 150 iki 200 eurų. Ketvirtąjį ketvirtį įvykių kiekis sudarė 35 proc., o daugiausiai jų buvo užfiksuota spalį.
„Nors apie erkių sukeliamų ligų pavojų paprastai pradedama kalbėti pavasarį, tačiau šių susirgimų žalų statistika gausiausia antroje vasaros pusėje ir rudenį. Pavasarį šylant orams žmones paprastai stengiamasi perspėti, kad saugotųsi bundančių erkių, tačiau tokiu metu vienetai žmonių suserga jų platinamomis ligomis, o susirgimų banga kyla rudeniop“, - sako BTA asmens draudimo produktų vadovas Ronaldas Grizickas.
Šiemet erkių aktyvumas yra ypač didelis. Nors trečiasis metų ketvirtis dar nesibaigė, liepą ir rugpjūtį BTA jau užregistravo dvigubai daugiau su erkių pernešamomis ligomis susijusių įvykių nei 2015 metais liepą–rugsėjį.
„Grybų pikas šalyje prasideda vasaros viduryje, kai ima dygti voveraitės, antroji piko banga – nuo rugpjūčio pabaigos. Lietuviai pasižymi tuo, kad nemėgsta grybų pirkti. Jei reikia – važiuoja į mišką ir prisirenka. Mieste gyvenantys žmonės grybus dažniausiai renka sau, bet gyvenantys greta miško, norintys prisidurti prie atlyginimo arba pensijos, renka grybus pardavimui. Šiais metais miškai pilni mėgstamiausių lietuvių grybų – voveraičių“, - sako Lietuvos miško grybų ir uogų verslininkų asociacijos vadovas Virginijus Varanavičius.
„Žmonės dažniausiai užsikrečia erkei įsisiurbus, tačiau apie 44 proc. erkiniu encefalitu susirgusių ligonių to lieka nepastebėję, kadangi erkės įsisiurbimas yra neskausmingas. Žymiai rečiau erkinio encefalito virusu užsikrečiama vartojant termiškai neapdorotą karvių ar ožkų pieną ar jo produktus“, - sako gydytoja L.Jančorienė.
Profesorė pataria einant į mišką rengtis šviesiais, rankas ir kojas dengiančiais drabužiais, sukišti kelnių galus į kojines bei naudoti repelentus, skirtus odai arba rūbams. Būnant vietovėse, kuriose daug erkių, rekomenduojama dažnai apžiūrėti visą kūną, nepamirštant plaukuotų kūno vietų.
Ant kūno patekę erkės gali migruoti, ieškodamos vietos, kur oda yra labai minkšta ir lengvai perkandama: pakinkliai, pažastų sritis, po krūtine, už ausų. Radus įsisiurbusią erkę, ją reikėtų nedelsiant pašalinti traukiant pincetu, odą dezinfekuoti. Odoje likęs „straubliukas“ erkinio encefalito viruso perdavimui įtakos neturi ir ilgainiui pasišalina savaime. Chirurgiškai jį reikia šalinti tik tada, jeigu jis supūliuoja.
„Erkinio encefalito virusas tarpsta erkės seilių liaukose ir perduodamas įsisiurbimo metu, todėl greitas erkės ištraukimas neapsaugo nuo užsikrėtimo erkiniu encefalitu. Tačiau, kuo ilgiau erkė būna įsisiurbusi, tuo didesnė rizika užsikrėsti Laimo ligos sukėlėju – borelija“ - sako prof. L. Jančorienė.
Pernai Lietuvoje užfiksuota daugiau kaip 2,2 tūkst. Laimo ligos atvejų ir beveik 340 erkinio encefalito, prieš kurį efektyviausia profilaktikos priemonė yra skiepai, atvejų.
„Lietuvos visuomenė jau išsiugdė įprotį skiepytis nuo erkių sukeliamų ligų, tačiau reikia nepamiršti, kad skiepas nuo Laimo ligos neapsaugo ir rizika užsikrėsti vis tiek išlieka didelė. Fiksuojame atvejus, kuomet žmonėms erkės įsisiurbia ir nepajudėjus iš miesto – pasivaikščiojus parke, perėjus per pievą, pavedžiojus šunį. Todėl nepaisant visos naudojamos prevencijos, norinčių apsidrausti nuo erkių sukeliamų ligų skaičius kasmet auga vidutiniškai 20–30 proc. ir BTA įtraukia šį draudimą į savo paslaugų paketus“, - sako R. Grizickas.
Draudimo bendrovė BTA yra viena iš trijų didžiausių Lietuvoje veikiančių ne gyvybės draudimo bendrovių. 2015 metais BTA užregistravo per 40 tūkst. įvykių ir išmokėjo 32 mln. eurų draudimo išmokų, o tai kas mėnesį vidutiniškai sudaro daugiau kaip 2,6 mln. eurų, per vieną darbo dieną vidutiniškai po 87 tūkst. eurų išmokų BTA klientų patirtiems nuostoliams padengti. Pernai metų pabaigoje atliktas draudimo bendrovių slapto pirkėjo tyrimas parodė, kad BTA klientų aptarnavimo kokybė vertinama net 96 proc.
