Atgal į naujienas
Rugsėjo eismo iššūkiai didmiesčiuose: už incidentus keliuose atsakingi ne tik jaunieji vairuotojai
2023-09-08
Atgal į naujienas
Rugsėjo eismo iššūkiai didmiesčiuose: už incidentus keliuose atsakingi ne tik jaunieji vairuotojai
2023-09-08
Vairuotojams puikiai pažįstama tradicija – nuo rugsėjo piko valandomis bemaž visiškai sustojęs eismas įvairiose universitetinių miestų gatvėse, ypač – pagrindinėse eismo arterijose. Nors dėl to įprasta kaltinti užplūstančius studentus, ekspertai ragina miestų gyventojus problemos priežasčių paieškoti savyje.
Kalti ne studentai
Andrius Žiukelis, BTA draudimo Ekspertizių skyriaus vadovas, įžvelgia tris priežastis,
dėl kurių rudens pradžioje važiavimas didmiesčiuose būna apsunkintas.
„Pirma – keičiasi važiavimo poreikiai. Tėvai piko metu kur kas dažniau nei vasarą
vežioja vaikus į darželius ir mokyklas. Antra ir, manau, svarbesnė priežastis – vairuotojų
išsiblaškymas, nepasirengimas važiuoti, važiavimo laiko, maršruto ir alternatyvių kelių
neanalizavimas iš anksto. Padėtį dar labiau apsunkina tai, kad telefonai niekaip
nedingsta iš vairuotojų rankų ir situacija tik blogėja. Dėl telefonų atsiranda pauzės
įvažiuojant į sankryžas po stovėjimo prie šviesoforo, vairuotojai nemato, kad jau
pajudėjo priekyje esantis automobilis“, – sako draudimo ekspertas.
Jam antrina ir Vilniaus savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“ (JUDU).
„Paskaičiuota, jog užsidegus žaliam šviesoforo signalui ir visiems vairuotojams laiku
pajudėjus, sankryžų pralaidumas galėtų padidėti iki 35 proc. Koncentracijos trūkumas
vairuojant dažnai lemia ir eismo įvykius, o tai sklandų judėjimą miesto gatvėse trikdo dar
labiau“, – nurodo įmonės atstovai.
Tik kaip trečią rudeninių spūsčių priežastį A. Žiukelis nurodo iš kitų Lietuvos vietovių į
didmiesčius mokytis atvykstančius studentus. Jo teigimu, rugsėjį net ne visi studentai
važiuoja į kelius savo transportu – BTA atliktas tyrimas rodo, kad, pavyzdžiui, daugiau jų
vairuoti Vilniuje pradeda spalį.
Vairavimo instruktorė Olga Židovlenkova taip pat nėra linkusi kaltės dėl spūsčių versti
vien studentams.
„Rugsėjį visi tampame irzlesni, nusiteikę piktybiškai, nes esame įsiskiepiję sau mitą, jog
privažiavo vairuoti nemokančių studentų ir kamščių sudarinėtojų. Dėl to bandome
vienas prieš kitą užlindinėti. Bet toks užlindinėjimas nėra gudrumo ženklas – už šio
veiksmo transportas stabteli. Daug tokių užlindimų – ir jau susidaro grūstis. Transportą
didmiesčiuose stabdo kultūros trūkumas ir nepakantumas“, – sako vairavimo instruktorė
Olga Židovlenkova.
Rytinės spūstys rugsėjį pailgėjo
Ne paslaptis, kad dažniausiai spūstys vargina tuos miestus, kuriuose didžiausia
gyventojų, universitetų ir eismo koncentracija. Vieši SĮ „Susisiekimo paslaugų“
duomenys rodo, jog pirmąją rugsėjo savaitę nuo pirmadienio iki ketvirtadienio rytinių
spūsčių trukmė, lyginant su tomis pačiomis dienomis ankstesnę savaitę, padidėjo
vidutiniškai net 42 procentais. Tuo tarpu vakarinių spūsčių trukmė per tą patį laiką
sumažėjo 8 procentais, o ne piko valandų metu spūstys sutrumpėjo labiau nei perpus,
58 procentais.
Per dvi pastarąsias savaites daugiausiai rytinių spūsčių užfiksuota Antakalnio g. link
Olandų žiedo, taip pat – Gariūnų g. link Gariūnų-Paneriškių g. sankryžos. Vakarais
labiausiai kemšasi eismas Eišiškių plente link Dariaus ir Girėno g., taip pat – Lukiškių g.
link Lukiškių-Gynėjų g. sankryžos, Olandų g. link Olandų žiedo, Ozo g. link KareviųKalvarijų-Ozo g. sankryžos.
Ilgiausiai trunkančios spūstys ryte susidaro Ozo g. link Kareivių-Kalvarijų-Ozo g.
sankryžos. Pastarąsias 30 d. šių spūsčių vidurkis buvo 130 minučių. Taip pat ilgai
trunkančios spūstys pastarąjį mėnesį stebėtos Savanorių pr., iš centro judant link
Savanorių-Riovonių g. sankryžos.
Vakare ilgiausiai trunka spūstys Liepkalnio g., judant link Liepkalnio-Žirnių g.-Minsko pl.
sankryžos – vidutiniškai 180 min, Geležinio Vilko g. link Geležinio Vilko-Ozo g. sankirtos
(iš centro) – 160 min. (dėl rugpjūčio mėnesį šioje atkarpoje vykdytų kelio darbų).
Gariūnų g. judantiems iš miesto – apie 140 min.
„Sudėtingų eismo situacijų identifikavimui vykdomas nuolatinis eismo srautų stebėjimas
realiu laiku. Siekiant juos sureguliuoti kuo efektyviau naudojama automatizuota
šviesoforų reguliavimo ir valdymo sistema. Ji, reaguodama į staigius pokyčius gatvėse,
automatiškai parenka tinkamiausias šviesoforų reguliavimo ir valdymo programas
atskiroms sankryžoms bei „žaliesiems koridoriams“, – informuoja JUDU atstovai.
Svečius trikdo žiedai
O. Židovlenkova, nurodo, kad, nepaisant drąsaus miesto gyventojų manevravimo ir
įpročio viršyti greitį, atvykusiuosius labiausiai trikdo ne didmiesčių vairavimo kultūra, o
žiedinės sankryžos. Vairavimo instruktorė ypatingą dėmesį atkreipė į sostinės žiedines
sankryžas.
„Spūstys dažniausiai apie žiedus ir susidaro. Taip, tos sankryžos dažniausiai yra
suženklintos pagal KET reikalavimus ir vietos gyventojai juos pažįsta. Bet kai judi
spūstyje, juos ne visada pastebi ir pradedi rikiuotis jau paskutinę sekundę. Atvykusius
vairuotojus gąsdina ir pačiame žiede lekiantis eismas: jie nespėja susivokti į kur jiems
reikia įvažiuoti, o čia iš šono dar atlekia mašina, kurios vairuotojas maigo garso signalą.
Dėl to vairuotojai – ir nauji, ir patyrę – žieduose pridaro daugiausiai klaidų“, – aiškina
vairavimo instruktorė.
Jos teigimu, adaptacija prie neįprastų, greitesnio ir agresyvesnio vairavimo sąlygų ir
ženklinimo ypatumų sostinės svečiams užtruks apie mėnesį-du.
Ragina keisti vasaros įpročius
A. Žiukelis įsitikinęs, kad geriausias priešnuodis nuo ilgo stovėjimo transporto spūstyse
– darbas iš namų, jei tik tai yra įmanoma. Kita galimybė, jei darbo grafikas yra lankstus
– iš anksto susiplanuoti darbo pradžios ir pabaigos laiką, kad jie nesutaptų su
intensyviausiais transporto srautais. Jo teigimu, daug naudos duotų ir maršruto bei
važiavimo laiko planavimas.
„Jei vasarą nuvykdavote į darbą per 20 minučių, nereikia tikėtis, kad ir rugsėjį bus taip
pat. Išvykti reikėtų anksčiau. Taip pat svarbu susiplanuoti kelionės maršrutą. Galbūt
važiuodami alternatyviu, ilgesniu keliu sutaupytumėte laiko ir neužstrigtumėte spūstyje“,
– siūlo pasvarstyti draudimo bendrovės atstovas.
Jo teigimu, rudens pradžioje pagausėja ir techninių eismo įvykių stovėjimo aikštelėse. A.
Žiukelis norintiems sumažinti patekimo į tokius įvykius tikimybę siūlo parkuotis toliau
nuo įėjimo į prekybos centrus ar kitas vietas. „Dažnai patogios stovėjimo vietos paieška
trunka ilgiau nei kelių minučių ėjimas nuo tolimesnio, bet įprastai tuštesnio stovėjimo
aikštelės krašto. Dėl didesnės erdvės sumažėja ir tikimybė nubraukti kitą automobilį ar
grįžus rasti apibraižytą saviškį“, – teigia A. Žiukelis.
Kalti ne studentai
Andrius Žiukelis, BTA draudimo Ekspertizių skyriaus vadovas, įžvelgia tris priežastis,
dėl kurių rudens pradžioje važiavimas didmiesčiuose būna apsunkintas.
„Pirma – keičiasi važiavimo poreikiai. Tėvai piko metu kur kas dažniau nei vasarą
vežioja vaikus į darželius ir mokyklas. Antra ir, manau, svarbesnė priežastis – vairuotojų
išsiblaškymas, nepasirengimas važiuoti, važiavimo laiko, maršruto ir alternatyvių kelių
neanalizavimas iš anksto. Padėtį dar labiau apsunkina tai, kad telefonai niekaip
nedingsta iš vairuotojų rankų ir situacija tik blogėja. Dėl telefonų atsiranda pauzės
įvažiuojant į sankryžas po stovėjimo prie šviesoforo, vairuotojai nemato, kad jau
pajudėjo priekyje esantis automobilis“, – sako draudimo ekspertas.
Jam antrina ir Vilniaus savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“ (JUDU).
„Paskaičiuota, jog užsidegus žaliam šviesoforo signalui ir visiems vairuotojams laiku
pajudėjus, sankryžų pralaidumas galėtų padidėti iki 35 proc. Koncentracijos trūkumas
vairuojant dažnai lemia ir eismo įvykius, o tai sklandų judėjimą miesto gatvėse trikdo dar
labiau“, – nurodo įmonės atstovai.
Tik kaip trečią rudeninių spūsčių priežastį A. Žiukelis nurodo iš kitų Lietuvos vietovių į
didmiesčius mokytis atvykstančius studentus. Jo teigimu, rugsėjį net ne visi studentai
važiuoja į kelius savo transportu – BTA atliktas tyrimas rodo, kad, pavyzdžiui, daugiau jų
vairuoti Vilniuje pradeda spalį.
Vairavimo instruktorė Olga Židovlenkova taip pat nėra linkusi kaltės dėl spūsčių versti
vien studentams.
„Rugsėjį visi tampame irzlesni, nusiteikę piktybiškai, nes esame įsiskiepiję sau mitą, jog
privažiavo vairuoti nemokančių studentų ir kamščių sudarinėtojų. Dėl to bandome
vienas prieš kitą užlindinėti. Bet toks užlindinėjimas nėra gudrumo ženklas – už šio
veiksmo transportas stabteli. Daug tokių užlindimų – ir jau susidaro grūstis. Transportą
didmiesčiuose stabdo kultūros trūkumas ir nepakantumas“, – sako vairavimo instruktorė
Olga Židovlenkova.
Rytinės spūstys rugsėjį pailgėjo
Ne paslaptis, kad dažniausiai spūstys vargina tuos miestus, kuriuose didžiausia
gyventojų, universitetų ir eismo koncentracija. Vieši SĮ „Susisiekimo paslaugų“
duomenys rodo, jog pirmąją rugsėjo savaitę nuo pirmadienio iki ketvirtadienio rytinių
spūsčių trukmė, lyginant su tomis pačiomis dienomis ankstesnę savaitę, padidėjo
vidutiniškai net 42 procentais. Tuo tarpu vakarinių spūsčių trukmė per tą patį laiką
sumažėjo 8 procentais, o ne piko valandų metu spūstys sutrumpėjo labiau nei perpus,
58 procentais.
Per dvi pastarąsias savaites daugiausiai rytinių spūsčių užfiksuota Antakalnio g. link
Olandų žiedo, taip pat – Gariūnų g. link Gariūnų-Paneriškių g. sankryžos. Vakarais
labiausiai kemšasi eismas Eišiškių plente link Dariaus ir Girėno g., taip pat – Lukiškių g.
link Lukiškių-Gynėjų g. sankryžos, Olandų g. link Olandų žiedo, Ozo g. link KareviųKalvarijų-Ozo g. sankryžos.
Ilgiausiai trunkančios spūstys ryte susidaro Ozo g. link Kareivių-Kalvarijų-Ozo g.
sankryžos. Pastarąsias 30 d. šių spūsčių vidurkis buvo 130 minučių. Taip pat ilgai
trunkančios spūstys pastarąjį mėnesį stebėtos Savanorių pr., iš centro judant link
Savanorių-Riovonių g. sankryžos.
Vakare ilgiausiai trunka spūstys Liepkalnio g., judant link Liepkalnio-Žirnių g.-Minsko pl.
sankryžos – vidutiniškai 180 min, Geležinio Vilko g. link Geležinio Vilko-Ozo g. sankirtos
(iš centro) – 160 min. (dėl rugpjūčio mėnesį šioje atkarpoje vykdytų kelio darbų).
Gariūnų g. judantiems iš miesto – apie 140 min.
„Sudėtingų eismo situacijų identifikavimui vykdomas nuolatinis eismo srautų stebėjimas
realiu laiku. Siekiant juos sureguliuoti kuo efektyviau naudojama automatizuota
šviesoforų reguliavimo ir valdymo sistema. Ji, reaguodama į staigius pokyčius gatvėse,
automatiškai parenka tinkamiausias šviesoforų reguliavimo ir valdymo programas
atskiroms sankryžoms bei „žaliesiems koridoriams“, – informuoja JUDU atstovai.
Svečius trikdo žiedai
O. Židovlenkova, nurodo, kad, nepaisant drąsaus miesto gyventojų manevravimo ir
įpročio viršyti greitį, atvykusiuosius labiausiai trikdo ne didmiesčių vairavimo kultūra, o
žiedinės sankryžos. Vairavimo instruktorė ypatingą dėmesį atkreipė į sostinės žiedines
sankryžas.
„Spūstys dažniausiai apie žiedus ir susidaro. Taip, tos sankryžos dažniausiai yra
suženklintos pagal KET reikalavimus ir vietos gyventojai juos pažįsta. Bet kai judi
spūstyje, juos ne visada pastebi ir pradedi rikiuotis jau paskutinę sekundę. Atvykusius
vairuotojus gąsdina ir pačiame žiede lekiantis eismas: jie nespėja susivokti į kur jiems
reikia įvažiuoti, o čia iš šono dar atlekia mašina, kurios vairuotojas maigo garso signalą.
Dėl to vairuotojai – ir nauji, ir patyrę – žieduose pridaro daugiausiai klaidų“, – aiškina
vairavimo instruktorė.
Jos teigimu, adaptacija prie neįprastų, greitesnio ir agresyvesnio vairavimo sąlygų ir
ženklinimo ypatumų sostinės svečiams užtruks apie mėnesį-du.
Ragina keisti vasaros įpročius
A. Žiukelis įsitikinęs, kad geriausias priešnuodis nuo ilgo stovėjimo transporto spūstyse
– darbas iš namų, jei tik tai yra įmanoma. Kita galimybė, jei darbo grafikas yra lankstus
– iš anksto susiplanuoti darbo pradžios ir pabaigos laiką, kad jie nesutaptų su
intensyviausiais transporto srautais. Jo teigimu, daug naudos duotų ir maršruto bei
važiavimo laiko planavimas.
„Jei vasarą nuvykdavote į darbą per 20 minučių, nereikia tikėtis, kad ir rugsėjį bus taip
pat. Išvykti reikėtų anksčiau. Taip pat svarbu susiplanuoti kelionės maršrutą. Galbūt
važiuodami alternatyviu, ilgesniu keliu sutaupytumėte laiko ir neužstrigtumėte spūstyje“,
– siūlo pasvarstyti draudimo bendrovės atstovas.
Jo teigimu, rudens pradžioje pagausėja ir techninių eismo įvykių stovėjimo aikštelėse. A.
Žiukelis norintiems sumažinti patekimo į tokius įvykius tikimybę siūlo parkuotis toliau
nuo įėjimo į prekybos centrus ar kitas vietas. „Dažnai patogios stovėjimo vietos paieška
trunka ilgiau nei kelių minučių ėjimas nuo tolimesnio, bet įprastai tuštesnio stovėjimo
aikštelės krašto. Dėl didesnės erdvės sumažėja ir tikimybė nubraukti kitą automobilį ar
grįžus rasti apibraižytą saviškį“, – teigia A. Žiukelis.
