Rugsėjo eismo iššūkiai didmiesčiuose: už incidentus keliuose atsakingi ne tik jaunieji vairuotojai

Vairuotojams puikiai pažįstama tradicija – nuo rugsėjo piko valandomis bemaž visiškai sustojęs eismas įvairiose universitetinių miestų gatvėse, ypač – pagrindinėse eismo arterijose. Nors dėl to įprasta kaltinti užplūstančius studentus, ekspertai ragina miestų gyventojus problemos priežasčių paieškoti savyje.
Kalti ne studentai


Andrius Žiukelis, BTA draudimo Ekspertizių skyriaus vadovas, įžvelgia tris priežastis, 
dėl kurių rudens pradžioje važiavimas didmiesčiuose būna apsunkintas.

„Pirma – keičiasi važiavimo poreikiai. Tėvai piko metu kur kas dažniau nei vasarą 
vežioja vaikus į darželius ir mokyklas. Antra ir, manau, svarbesnė priežastis – vairuotojų 
išsiblaškymas, nepasirengimas važiuoti, važiavimo laiko, maršruto ir alternatyvių kelių 
neanalizavimas iš anksto. Padėtį dar labiau apsunkina tai, kad telefonai niekaip 
nedingsta iš vairuotojų rankų ir situacija tik blogėja. Dėl telefonų atsiranda pauzės 
įvažiuojant į sankryžas po stovėjimo prie šviesoforo, vairuotojai nemato, kad jau 
pajudėjo priekyje esantis automobilis“, – sako draudimo ekspertas.

Jam antrina ir Vilniaus savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“ (JUDU). 
„Paskaičiuota, jog užsidegus žaliam šviesoforo signalui ir visiems vairuotojams laiku 
pajudėjus, sankryžų pralaidumas galėtų padidėti iki 35 proc. Koncentracijos trūkumas 
vairuojant dažnai lemia ir eismo įvykius, o tai sklandų judėjimą miesto gatvėse trikdo dar 
labiau“, – nurodo įmonės atstovai.

Tik kaip trečią rudeninių spūsčių priežastį A. Žiukelis nurodo iš kitų Lietuvos vietovių į 
didmiesčius mokytis atvykstančius studentus. Jo teigimu, rugsėjį net ne visi studentai 
važiuoja į kelius savo transportu – BTA atliktas tyrimas rodo, kad, pavyzdžiui, daugiau jų 
vairuoti Vilniuje pradeda spalį.

Vairavimo instruktorė Olga Židovlenkova taip pat nėra linkusi kaltės dėl spūsčių versti 
vien studentams.

„Rugsėjį visi tampame irzlesni, nusiteikę piktybiškai, nes esame įsiskiepiję sau mitą, jog 
privažiavo vairuoti nemokančių studentų ir kamščių sudarinėtojų. Dėl to bandome 
vienas prieš kitą užlindinėti. Bet toks užlindinėjimas nėra gudrumo ženklas – už šio 
veiksmo transportas stabteli. Daug tokių užlindimų – ir jau susidaro grūstis. Transportą 
didmiesčiuose stabdo kultūros trūkumas ir nepakantumas“, – sako vairavimo instruktorė 
Olga Židovlenkova.

Rytinės spūstys rugsėjį pailgėjo

Ne paslaptis, kad dažniausiai spūstys vargina tuos miestus, kuriuose didžiausia 
gyventojų, universitetų ir eismo koncentracija. Vieši SĮ „Susisiekimo paslaugų“ 
duomenys rodo, jog pirmąją rugsėjo savaitę nuo pirmadienio iki ketvirtadienio rytinių 
spūsčių trukmė, lyginant su tomis pačiomis dienomis ankstesnę savaitę, padidėjo
vidutiniškai net 42 procentais. Tuo tarpu vakarinių spūsčių trukmė per tą patį laiką 
sumažėjo 8 procentais, o ne piko valandų metu spūstys sutrumpėjo labiau nei perpus,
58 procentais. 

Per dvi pastarąsias savaites daugiausiai rytinių spūsčių užfiksuota Antakalnio g. link 
Olandų žiedo, taip pat – Gariūnų g. link Gariūnų-Paneriškių g. sankryžos. Vakarais 
labiausiai kemšasi eismas Eišiškių plente link Dariaus ir Girėno g., taip pat – Lukiškių g. 
link Lukiškių-Gynėjų g. sankryžos, Olandų g. link Olandų žiedo, Ozo g. link KareviųKalvarijų-Ozo g. sankryžos.

Ilgiausiai trunkančios spūstys ryte susidaro Ozo g. link Kareivių-Kalvarijų-Ozo g. 
sankryžos. Pastarąsias 30 d. šių spūsčių vidurkis buvo 130 minučių. Taip pat ilgai 
trunkančios spūstys pastarąjį mėnesį stebėtos Savanorių pr., iš centro judant link 
Savanorių-Riovonių g. sankryžos. 

Vakare ilgiausiai trunka spūstys Liepkalnio g., judant link Liepkalnio-Žirnių g.-Minsko pl. 
sankryžos – vidutiniškai 180 min, Geležinio Vilko g. link Geležinio Vilko-Ozo g. sankirtos 
(iš centro) – 160 min. (dėl rugpjūčio mėnesį šioje atkarpoje vykdytų kelio darbų). 
Gariūnų g. judantiems iš miesto – apie 140 min.

„Sudėtingų eismo situacijų identifikavimui vykdomas nuolatinis eismo srautų stebėjimas 
realiu laiku. Siekiant juos sureguliuoti kuo efektyviau naudojama automatizuota 
šviesoforų reguliavimo ir valdymo sistema. Ji, reaguodama į staigius pokyčius gatvėse, 
automatiškai parenka tinkamiausias šviesoforų reguliavimo ir valdymo programas 
atskiroms sankryžoms bei „žaliesiems koridoriams“, – informuoja JUDU atstovai.

Svečius trikdo žiedai

O. Židovlenkova, nurodo, kad, nepaisant drąsaus miesto gyventojų manevravimo ir 
įpročio viršyti greitį, atvykusiuosius labiausiai trikdo ne didmiesčių vairavimo kultūra, o 
žiedinės sankryžos. Vairavimo instruktorė ypatingą dėmesį atkreipė į sostinės žiedines 
sankryžas.

„Spūstys dažniausiai apie žiedus ir susidaro. Taip, tos sankryžos dažniausiai yra 
suženklintos pagal KET reikalavimus ir vietos gyventojai juos pažįsta. Bet kai judi 
spūstyje, juos ne visada pastebi ir pradedi rikiuotis jau paskutinę sekundę. Atvykusius 
vairuotojus gąsdina ir pačiame žiede lekiantis eismas: jie nespėja susivokti į kur jiems 
reikia įvažiuoti, o čia iš šono dar atlekia mašina, kurios vairuotojas maigo garso signalą. 
Dėl to vairuotojai – ir nauji, ir patyrę – žieduose pridaro daugiausiai klaidų“, – aiškina 
vairavimo instruktorė.

Jos teigimu, adaptacija prie neįprastų, greitesnio ir agresyvesnio vairavimo sąlygų ir 
ženklinimo ypatumų sostinės svečiams užtruks apie mėnesį-du.

Ragina keisti vasaros įpročius

A. Žiukelis įsitikinęs, kad geriausias priešnuodis nuo ilgo stovėjimo transporto spūstyse 
– darbas iš namų, jei tik tai yra įmanoma. Kita galimybė, jei darbo grafikas yra lankstus 
– iš anksto susiplanuoti darbo pradžios ir pabaigos laiką, kad jie nesutaptų su 
intensyviausiais transporto srautais. Jo teigimu, daug naudos duotų ir maršruto bei 
važiavimo laiko planavimas. 

„Jei vasarą nuvykdavote į darbą per 20 minučių, nereikia tikėtis, kad ir rugsėjį bus taip 
pat. Išvykti reikėtų anksčiau. Taip pat svarbu susiplanuoti kelionės maršrutą. Galbūt 
važiuodami alternatyviu, ilgesniu keliu sutaupytumėte laiko ir neužstrigtumėte spūstyje“, 
– siūlo pasvarstyti draudimo bendrovės atstovas.

Jo teigimu, rudens pradžioje pagausėja ir techninių eismo įvykių stovėjimo aikštelėse. A. 
Žiukelis norintiems sumažinti patekimo į tokius įvykius tikimybę siūlo parkuotis toliau 
nuo įėjimo į prekybos centrus ar kitas vietas. „Dažnai patogios stovėjimo vietos paieška 
trunka ilgiau nei kelių minučių ėjimas nuo tolimesnio, bet įprastai tuštesnio stovėjimo 
aikštelės krašto. Dėl didesnės erdvės sumažėja ir tikimybė nubraukti kitą automobilį ar 
grįžus rasti apibraižytą saviškį“, – teigia A. Žiukelis.