Savarankiškas remontas gali kainuoti daugiau nei planavote: draudikai pastebi naują tendenciją
{{ shortDate('2022-08-10 15:57:16') }}
Įsibėgėjusi infliacija Lietuvoje lemia naujas madas ir statybų, ir draudimo rinkoje. Vis daugiau žmonių, matydami, kaip pabrango statybos ir remonto darbai, nutaria patys griebti statybinius įrankius. Vis dėlto savarankiškas remontas neturint patirties gali baigtis liūdnai ir daug kainuoti. Mat nesunku prisidaryti broko arba nuostolių sau, bet ir apgadinti kaimyno turtą. Tiesa, draudikų duomenys liudija, kad tokią riziką supranta vis daugiau žmonių.
Remonto darbų užsakymo platformos „PortalPRO“ generalinis direktorius Dalius Šimaitis konstatuoja: infliacijos banga vilnija ir per šį sektorių. Per metus, anot jo, pabrango tiek remonto darbams skirtos medžiagos ir įrankiai, tiek meistrų darbas – paslaugų įkainiai padidėjo 10-15 proc.
Nors nemažai gyventojų mano, kad kainos ateityje augs dar labiau, ir skuba užsisakyti meistrų paslaugas jau dabar, dalis jų bando sukti maksimalaus taupymo keliu ir būstą remontuoti patys. Žmonės darbuotis patys nusprendžia ir matydami didžiules eiles – meistrai turi tiek užsakymų, kad gali tekti laukti ir metus.
Deja, neretai pritrūksta įgūdžių – sugadinamas ne tik nuosavas, bet ir kaimyno turtas. O tai, žinoma, reiškia nuostolius, ir nemenkus – tai, vėlgi, susiję su smarkiai išaugusiais remonto darbų įkainiais.
Su tokiomis problemomis susiduriama, kai, pavyzdžiui, prakirtus vamzdžius užliejamas kaimyninis butas. Dėl neprofesionalaus remonto taip pat gali suskylinėti sienos ar lubos.
„Į mūsų platformą neretai kreipiasi žmonės, jau pabandę savarankiškai remontuotis ir nusvilę nagus. Neišmanant darbo ypatybių, tikrai nesunku pažeisti įvairias sistemas, o atitaisyti žalą daug kainuoja.
Dirbame su draudimo kompanijomis, tad tokių nesėkmingo savarankiško darbo atvejų tikrai yra. Patyrusio meistro paslaugos – visada geresnis pasirinkimas“, – D. Šimaitis.
Išmokos ir nuostoliams kompensuoti
Galiausiai nereikia nė remonto – Lietuvoje jau buvęs atvejis, kai žmonės sukėlė gaisrą ir sugadino kaimyno turtą neatsargiai kepdami šašlykus.
Kaip pasakoja draudimo kompanijos BTA Turto draudimo rizikų skyriaus specialistė Aurelija Baranauskaitė, vieno gyventojo kaimynų sandėliukai užsidegė, kai gyventojas dar neatvėsusią šašlykinę įnešė į savo paties sandėliuką. Tąkart ne tik sudegė sandėliukai, bet ir išsilydė kaimynų namo dailylentės.
Turbūt nenuostabu, kad, draudimo kompanijos teigimu, vis daugiau klientų į sutartis įtraukia civilinės atsakomybės riziką – kad remonto darbams susiklosčius nesėkmingai ir, pavyzdžiui, užpylus kaimynų butą, nepritrūktų lėšų nuostoliams kompensuoti.
Paprastai tariant, apdraudus civilinę atsakomybę, atlyginama žala, padaryta kaimynų turtui dėl draudėjo kaltės.
Vidutinės išmokos auga
Jei 2021 metų pirmąjį pusmetį su civilinės atsakomybės objektu buvo 71 proc. visų sudarytų polisų, šiemet per tokį pat laikotarpį tokių sutarčių – jau 76 proc.
Negana to, stebima tendencija, kad klientai renkasi vis didesnes maksimalias sumas, kurias nelaimės atveju išmokėtų draudikai. Vidutinė civilinės atsakomybės draudimo suma nuo 2018-ųjų iki šių metų paaugo nuo 6,7 tūkst. eurų iki 10,2 tūkst. eurų.
Fiksuojamas ir stabilus vidutinės išmokos dydžio augimas. 2021 metais, palyginti su 2020-aisiais, vidutinė išmoka padidėjo net 31 proc.
„Matome, kad lietuviai vis dažniau nori užsitikrinti ramybę tiems atvejams, jei atsirastų nenumatytų išlaidų – kadangi viskas brangsta, atitaisyti kaimyno būstui padarytą žalą patiems gali būti nemaloniai brangu. Taip pat jau esame turėję atvejų, kuomet padaroma ypač daug žalos ir pasirinktos sumos nebepakanka remonto darbams.
Draudimo bendrovių klientai turėtų atkreipti dėmesį į civilinės atsakomybės rizikos išskirtinumas. Visuomet siūlau rinktis tą draudimą, kuris galioja ir būste, jei, tarkim, apliejamas kaimyno butas, ir už būsto ribų – jei, pavyzdžiui, dviračiu įlenkiama kaimyno mašina. Tokiais atvejais automobilio remontą apmokės draudikai“, – teigia A. Baranauskaitė.
