Užliejus patalpas žalos skaičiuojamos ir dešimtimis tūkstančių eurų

Senų nerenovuotų daugiabučių vamzdynų būklė kasmet tampa vis prastesnė, konstatuoja vandens užpylimo atvejus fiksuojantys draudikai. Draudimo bendrovė BTA per 2019 metus gyventojams atlygino 665 tūkst. eurų už vandens sukeltas žalas, o tokių įvykių skaičius per metus išaugo 16 proc. ir pasiekė beveik 2 tūkstančius. 

„Didžioji dalis vandens užpylimo atvejų fiksuojama būtent nerenovuotuose, sovietiniais laikais pastatytuose daugiabučiuose. Neatnaujinant vamzdynų ir inžinerinių sistemų, avarijų rizika tampa vis didesnė – tai liudija augantys vandens užpylimo atvejų skaičiai. Tiesa, vandentiekio bei kanalizacijos tinklų avarijų pasitaiko ir naujesniuose daugiabučiuose, ypač pastatytuose ekonominės krizės periodu“, – sako bendrovės BTA turto draudimo produktų vadovė Dalia Strazdienė.

Daugiausia nuostolių – avariją pastebėjus vėliau

Pasak D. Strazdienės, pernai užfiksuota didžiausia vandens užpylimo žala siekė 19 tūkst. eurų, kuomet bute trūkus karšto vandens vamzdžiui buvo užlietas koridorius, vonios ir dar du gyvenamieji kambariai.

„Daugiausia nuostolių patiriama, kuomet avarijos įvyksta gyventojams išvykus iš savo būsto – greitai nepastebėjus prakiurusio ar trūkusio vamzdžio, gali būti užtvindyti net keli apačioje esantys butai ar aukštai. Todėl išvykstant ilgesniam laikui rekomenduojama apskritai užsukti įvadinius vandens čiaupus“, – pataria ekspertė.

Ką daryti prakiurus vamzdžiui?

Įvykus vamzdyno avarijai, pirmiausia reiktų užsukti vandens čiaupus, susisiekti su namą administruojančia įmone ir iškviesti avarinę tarnybą. 

„Kai kurie gyventojai patys skuba remontuoti prakiurusius vamzdžius namuose po ranka randamomis įvairiomis priemonėmis. Jei tai padeda bent kuriam laikui sustabdyti vandens pratekėjimą, labai gerai, tačiau ir tokiu atveju rekomenduojame vėliau iškviesti profesionalius santechnikus – vamzdžių įtrūkimus privaloma sutaisyti profesionaliai, kad avarijos nepasikartotų“, – perspėja draudimo ekspertė. 

Susisiekus su namo administratoriumi ir avarine tarnyba, reiktų informuoti ir draudimo bendrovę. 

„Pasitaiko atvejų, kai žmonės iš streso pamiršta, kad yra apsidraudę. Tad tokiose situacijose svarbu išlikti ramiems, klausyti namo administratoriaus bei draudimo bendrovės konsultanto rekomendacijų ir patarimų“, – sako D. Strazdienė. 

Daugiausia rizikų – virš komercinių patalpų

Draudikų teigimu, nekilnojamojo turto rinkos augimas bei kylantis gyventojų sąmoningumo lygis lemia vis labiau populiarėjantį ne tik namų turto, bet ir civilinės būsto savininko atsakomybės draudimą – tokiu būdu gyventojai išvengia galimų finansinių nuostolių dėl kaimynams padarytų žalų. 

„Įvertinant galimas rizikas, verta atkreipti dėmesį į tai, kuriame aukšte butas: tikimybė užlieti kaimynus didesnė gyvenant viršutiniuose aukštuose, o būti užlietam – pirmame. Ypač atidūs turėtų būti gyventojai, kurių butai įrengti virš komercinių patalpų – parduotuvių, kirpyklų, vaistinių, gydymo įstaigų ir pan. Avarijos atveju užliejus apačioje esančius įrenginius, vaistus ar maisto produktus, žalos būna itin didelės. Kartais nuostoliai išauga ir įvykus avarijai pirmame aukšte, kai užliejami gyventojų rūsyje laikomi vertingesni daiktai“, – konstatuoja BTA specialistė.